Mūsų planetoje ne taip seniai gyveno du vyriškiai, kurie apie jų organizmo ypatumą nežinančiam šeimos gydytojui profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gal net būtų įvarę infarktą: priešais tave – gyvas, kvėpuojantis ir mirksintis žmogus, o kraujospūdžio matavimo aparato rodyklė nė nesukruta. Pasiklausius stetoskopu, niekas neplaka ir krūtinėje – lyg nebūtų širdies. Jos tų vyriškių krūtinėse ir nebuvo. Kaip ir kraujospūdžio bei pulso.

Teksaso Širdies klinikų gydytojai išrado naujo tipo širdies aparatą, kuris radikaliai skiriasi nuo visų kitų tokio pobūdžio mechanizmų. Naujoji dirbtinė širdis yra gerokai mažesnė, patikimesnė, kainuoja mažiau ir tarnauja ilgiau. Tiesa, turint tokią širdį, tektų gyventi be pulso.

Naujoji dirbtinė širdis oficialiai buvo pristatyta 2011 m. Tąsyk kardiologai ją persodino į ant mirties slenksčio atsidūrusio 55-erių Krego Liuiso (Craig Lewis) krūtinę. Nors iki tol aparatas buvo išbandytas tik su 39 veršeliais.

K. Liuiso tikroji širdis "streikavo" nuo gimimo, nes nerasdavo kalbos su tam tikrais baltymais. Ši širdies liga vadinama kardioamiloidoze (angl. - cardiac amyloidosis ). Vyriškio sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad jam padėti standartinėmis procedūromis jau nebebuvo įmanoma.

Daugelis dirbtinių širdies aparatų, perimančių dalį širdies krūvio ant mechaninių savo "pečių", tarnavimo laikas yra trumpas. Be to , įprastiniai aparatai padeda tik vienai širdies pusei. Abiem širdies pusėms darbą palengvinantys aparatai būna gerokai didesni. O K. Liuiso širdžiai pagalbos reikėjo abiejose pusėse. Tiesa, kairiojo skilvelio būklė buvo tokia, kad nebūtų padėjęs joks aparatas. Jei ne naujoji širdies aparato technologija, K. Liuisui būtų nelikę nieko kita, kaip stotis į 100 tūkst. pacientų, laukiančių donoro širdies, eilę ir tikėtis, kad širdies sulaukti pavyks...

Jau dabar aišku, kad Bilo Kono (Billy Cohn) ir O. Freizerio (O.H. Frazier) sukurtas naujo tipo širdies aparatas geba įveikti dideles iki šiol trukdžiusias kliūtis. Tačiau tai – ne vieninteliai mechanizmo privalumai. Vienas didžiausių nepatogumų – trumpas visų iki tol egzistavusių širdies aparatų tarnavimo laikas. Dirbtinės širdys retai kada "tempia" bent dvejus metus: juk per parą reikia atlikti 100 tūkst. tvinksnių. Per metus jų susidaro 35 mln.

K. Liuiso krūtinėn implantuotas įrenginys tarnauja nepalyginamai ilgiau. Mat jis kraujo nepumpuoja. Jį sudaro besisukančios dalys – jos ir vykdo kraujo apytaką. Tai smarkiai sumažina kraujo trombų (krešulių) susiformavimo tikimybę.

Turinčio tokią širdį žmogaus kraujagyslėmis kraujas teka nepaliaujamai – ramia lyg upės tėkme. Todėl pulsometrai ar kraujospūdžio aparatai nefiksuoja širdies plakimo ar pulso. Pro stetoskopą negirdėti jokio tuksėjimo – tik nepertraukiamas ūžesys.

Kokie tokio širdies aparato šalutiniai efektai organizmui, dar teks išsiaiškinti. Gali būti, kad nuolat tekantis kraujas gali sukelti kokių nors disfunkcijų. Deja, K. Liuisas su tokiu širdies aparatu išgyveno 5 savaites. Gydytojai tikino, kad aparatas veikęs nepriekaištingai, tačiau jį išjungti gydytojus paskatino kitos šio paciento sveikatos problemos.

Kitas naujo tipo dirbtinę širdį savo krūtinėje turėjęs žmogus, čekas Jakubas Halikas (Jakub Halik) su ja išgyveno šešis mėnesius. Deja, jis 2012 m. mirė nuo kepenų ligos.