Gydytojai tvirtino, kad 39m. pacientas visiškai sveikas, tačiau jis reikalavo vis naujų tyrimų, kurie parodytų, kad jis serga vėžiu. Žmona sužinojusi, kad mylimas žmogus sunkiai serga, patyrė šoką. Tačiau netrukus stresą ėmė kelti nuolatiniai vyro skundai, brangūs nesibaigiantys tyrimai ir veltui gaištamas laikas. Galiausiai paaiškėjo, kad vyras serga ne vėžiu, o hipochondrija. Taip vadinamas įsitikinimas, kad sergama rimta liga, nors tyrimai nieko nerodo.

Apie hipochondriją kalbamės su sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiąja krašto specialiste Panevėžio kraštui, Kniaudiškių šeimos klinikos šeimos gydytoja Irena Brogaite.

– Ar jūsų praktikoje pasitaiko, kad pacientas skundžiasi negalavimais, nors yra sveikas?

– Tokių pacientų yra palyginus nemažai. Pastebime tendenciją, kad nusiskundimų ypač padaugėja, kai nuo ligos miršta žymus žmogus. Arba parodomas filmas, kuriame pasakojama apie tam tikrą ligą. Dažnai pasitaiko, kad ateina ir skundžiasi būtent tais negalavimais, kurie buvo akcentuoti.

Manau, kad kiekvienas mūsų yra turėjęs tokių „hipochondrinių minčių“. Pavyzdžiui, mirus artimam žmogui po infarkto, kartais ir mes pajuntam skausmą širdies plote. Pagalvojam, kad mums kas nors ne taip, bet neskubame pas gydytoją tyrimų darytis. Praeina kelios dienos ir skausmus pamirštam. Tuo metu hipochondrikai iškart skuba pas gydytoją ir nori daug tyrimų.

– Ar daug tyrimų reikia, kol paaiškėja, kad žmogus iš tiesų neserga? Gal tai matyti iš paciento žvilgsnio, vos jam įžengus pro kabineto duris?

– Šeimos gydytojai savo pacientus jau pažįsta ir iš karto mato. Bet jei ateina svetimas, reikia apžiūrėti, įsiklausyti ir vis tiek tam tikrus tyrimus skirti. Bet tokie pacientai nelabai tiki gerais rezultatais. Jie atima labai daug laiko ir finansinių resursų.

Hipochondrikai nėra apsimetėliai ar melagiai. Jie iš tiesų labai kenčia. Šalia įsitikinimo, jie jaučia nuolatinius skausmus galvos, širdies plote, žarnyne. Skausmai juos vargina. Jie nuolat galvoja apie ligą, gaminasi streso hormonai, kurie gali sukelti širdies kraujagyslių ir net vėžines ligas.

Juk sakoma, kad kartojant žmogui, kad jis gražus, jis tuo patikės. Tačiau, jei sakysim, kad jis bjaurus kaip kupranugaris, jis ir tuo patikės.

– Kuo dažniausiai skundžiasi tokie pacientai?

– Nusiskundimai įvairūs. Pavyzdžiui, vėžys. Yra daug atvejų, kai žinomi muzikantai mirė nuo vėžio. Arba kai mirė rašytoja Jurga Ivanauskaitė, labai daug ateidavo pacientų įsitikinusių, kad ir jie serga vėžiu. Jie skųsdavosi šiai ligai būdingais simptomais. Tačiau ištyrus paaiškėdavo, kad ligos nėra. Bet jie netiki. Tuomet eina pas kitą mediką, reikalauja dėmesio, pakartotinių tyrimų. Kartais tokie pacientai labiau pasitiki ekstrasensais. Pastarieji geri „psichologai“. Įteigia, kad jau pagydė ir „ligonis“ dažnai pasveiksta.

– Kokie gydymo metodai taikomi sergantiesiems hipochondrija?

– Reikia daug kalbėti, skirti daug dėmesio. Pacientas turi patikėti gydytoju, nes kitaip jis tikrai nepasveiks. Mokai žmogų, kaip jis turėtų elgtis ligos atveju. Siunti psichologo konsultacijos. Gydoma ir vaistais.

Patariame, kad žmogus užsiimtų kita veikla – susirastų hobį, pradėtų mankštintis. Savijautą pagerina vaikščiojimas gamtoje. Moterims patariame, kad nueitų apsipirkti, atsinaujinti drabužinę, pakeisti stilių.

– Prie gydymo turbūt gali prisidėti ir artimieji, draugai?

– Be abejo. Jie gali pasikviesti tokį žmogų į spektaklį, kiną, kavinę. Bendrauti daugiau su juo. Tačiau šeimos nariai, bendradarbiai ir aišku medikai turėtų bendrauti visai kitaip. Tokiam žmogui reikia daugiau teigiamų emocijų, malonių minčių. Reikia stengtis vengti su juo kalbėti apie ligas, galimas pasekmes. Jeigu pasakysim, kad įtariame ligą, žmogus jau praktiškai ir susirgs ja.

Reikia, kad jis patikėtų, jog atlikti tyrimai iš tikrųjų yra geri.

Specialisto komentaras

Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Virginijus Diktanas:

– Hipochondrijos atvejai pakankamai dažni. Pagrindinis ligos požymis – nuolatinis įsitikinimas, kad sergi rimta liga. Nepaisant to, jog daugybiniai medicininiai tyrimai nieko nerodo. Liga atsiranda dėl nervų sistemos sutrikimų. Centrinė nervų sistema reguliuoja visų mūsų organų darbą ir perduoda iš ten impulsus. Jie gali eiti chaotiškai, sukelti atsakomųjų organų spazmus. Tada žmogui atrodo, kad jis serga.

Kad pacientas pasveiktų, jam visa tai reikia išaiškinti. Paskyrus atitinkamų psichotropinių medikamentų, nemalonūs pojūčiai išnyksta ir atsiranda pasitikėjimas, kad tai, ką mes pasakojame, yra teisybė.

Kartais reikia visai nesudėtingų medikamentų, tačiau jie padeda tik iš pradžių. Dažniausiai tokie žmonės eina pas vidaus ligų gydytojus. Kartais net pas chirurgus, jiems atliekamos operacijos. Pas mus psichiatrus dažniausiai tokie pacientai pakliūna jau aplankę ne vieną gydytoją ir ne vieną kartą. Tada jau sunku juos pagydyti.