Kaunietis Vilius Kazlauskas prisimena, kad į bėgimą nėrė stačia galva.

„Tiesiog pagalvojau, kad reikia užsiimt kažkokia veikla ir pasiskaičiau internete, pasiklausiau draugų, mėgėjiškai pradėjau bėgioti ir užsikabinau“, – sakė bėgikas.

Kasdien iki 15 kilometrų įveikdavęs naujokas greitai atsidūrė pas medikus.

LNK stop kadras

„Nuvykęs į skubios pagalbos skyrių sužinojau, kad stresinis lūžis nuo per didelio krūvio. O aš aišku sportavau mėgėjiškai, nesikonsultavau su niekuo ir dėl to įvyko tokia trauma“, – pasakojo V. Kazlauskas.

Panašią patirtį turėjo ir kitas kaunietis Artūras Lingis.

„Kiekvienas pradedantis mėgėjas aktyvesnis to neišvengia – uždegimai, patempimai“, – pripažįsta bėgikas.

„Profesionalių žinių neturėjau, internetas beribis, ieškojau draugų su patirtimi, draugų, kurie dirbo treneriais. Su draugų pagalba ir interneto bendromis jėgomis“, – sako A. Lingis, šiandien jau žinantis, ko vengti.

Kauno klinikų Sporto medicinos klinikos vadovė Renata Žumbakytė-Šermukšnienė pabrėžia, kad daugiausia bėdų ištinka tuos, kurie sportuoti ima dėl mados ar draugų pavyzdžio.

„Kada tampame aukšto lygio darbuotojai, pažiūrime į kolegą, jis dalyvauja maratone – eisiu bėgti kartu nepasiruošęs“, – sako medikė.

Nuvykęs į skubios pagalbos skyrių sužinojau, kad stresinis lūžis nuo per didelio krūvio.

Pasak jos, staigūs, nenuosekliai dozuoti krūviai gali turėti skaudžių pasekmių: „Nedozuotas vienas didelis fizinis krūvis visais atvejais gali baigtis žala organizmui, blogiausi įvykiai – staigi mirtis sporte, jeigu vienas kartas į varžybas atėjome.“

Dažniausiai gydytojai mato per didelio krūvio padarinius: „Matome negalavimus dėl per didelio fizinio krūvio, traumos – greičiausiai kelio sąnario problemos, pėdos sąnario problemos.“

Kineziterapeutė Ernesta Aukštuolytė-Bačienė atkreipia dėmesį, kad į kabinetus vis dažniau atveda sėdimas darbas ir skausmai, trukdantys pradėti judėti.

„Dažnai žmonės kreipiasi dėl skausmo, traumų, dėl to, kad nori pradėti judėti, bet negali dėl nugaros skausmų, dirbantys sėdimą darbą“, – teigia specialistė.

Medikus neramina ir „internetinių sportininkų“ banga – kai treniruočių planai aklai perimami iš vaizdo įrašų ar net dirbtinio intelekto, apeinant trenerį.

„Vaikai sugalvoja atostogų metą susirasti internete programas sportuoti ir tą metą, kada treneris suplanavo atostogas, jis paskiria sau krūvį ir ateina jau pertreniruotas“, – pastebi R. Žumbakytė-Šermukšnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gydytojai griauna mitą, kad sporto medicinos paslaugos skirtos tik profesionalams. Ypač nesportuojantiems, prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, rekomenduojama pasikonsultuoti.

„Atlikus tyrimus jums pasakyčiau pagal esamą būklę, kiek ir kokio fizinio krūvio jums reikėtų, kaip paruošti organizmą, jeigu norite bėgti, aptarsim mitybą, maisto papildų programas“, – sakė Kauno klinikų specialistė.

Specialistų žinia paprasta: sportas gali gydyti arba sužaloti – pradėkite nuo plano, konsultacijos ir nuoseklaus krūvio dozavimo, o ne nuo madingų iššūkių ar atsitiktinių patarimų internete.