Išankstinės pacientų registracijos sistema sukurta, bet užsiregistruoti sudėtinga

Laisvų vizitų nėra?

Klaipėdietė Daiva pasakojo per ipr.esveikata.lt negalinti užsiregistruoti vizito pas gydytoją sveikatos priežiūros centre, prie kurio yra prisirašiusi. "Neseniai per šią sistemą registravausi vizito pas gydytoją specialistą ligoninėje. Viskas veikė gerai. Bandžiau registruotis pas savo šeimos gydytoją sveikatos priežiūros centre – rašo, kad šiuo metu laisvų vizitų nėra. Pamaniau, gal ilga eilė patekti pas mano gydytoją, tačiau išsiaiškinau, kad taip yra dėl to, kad ši įstaiga vis dar nesiunčia savo duomenų esveikata.lt sistemos administratoriams. Teko skambinti registruotis telefonu. Keista, nes, kiek žinau, visos sveikatos priežiūros įstaigos dar nuo metų pradžios turėjo tapti pasiekiamos per esveikata.lt", – stebėjosi uostamiesčio gyventoja.

Kai vieni laukia, kada galės registruotis pas visus gydytojus be trikdžių per naująją išankstinę pacientų registracijos (IPR) sistemą internetu, kiti  tokios galimybės neturi, nes nesinaudoja e.banku. O, be to, tiek atsidaryti savo paskyrą esveikata.lt, kur dedami asmens sveikatos duomenys, tiek registruotis vizito pas gydytojus per ipr.esveikata.lt, neįmanoma. Ši visuomenės dalis, daugiausia – pensininkai, šiuo metu patiria daugiausia nepatogumų. Jiems vis dar tenka registruotis vizito pas gydytoją telefonu, o tai padaryti kartais sunkiai įmanoma. Telefonų linijos tomis dienomis, kai prasideda (o dažniausiai ir baigiasi) registracija vizito pas gydytojus specialistus kitam mėnesiui, labai apkrautos.

Kaunietė Janina pasakojo, kad dėl to, kad reikiamą dieną neprisiskambino į Kauno klinikų Akių klinikos registratūrą, mėnesiu vėliau, nei planuota, jai bus atlikta akies operacija. Janina ir jos vyras – pensininkai, e.banku jie abu nesinaudoja, todėl negali savarankiškai naudotis ir ipr.esveikata.lt. Vaikai gyvena užsienyje, tad šiuo klausimu nelabai gali padėti. Janinai belieka vienintelis būdas registruotis pas gydytojus – telefonu.

Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau, kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis apskritai būtų įleistas.

"Mano akių gydytoja dar vasarį man pasakė, kad gegužės mėnesiui registruočiausi pas ją vizito dėl planuotos akies operacijos. Balandžio mėnesį tą dieną, kai paskelbiama pacientų registracija kitam mėnesiui, nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų Akių klinikos registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę. Kitą dieną prisiskambinau minėtais registratūros telefonais, bet laisvo laiko užsiregistruoti pas mano gydytoją jau nebuvo likę. Man pasakė skambinti gegužės 24 d., kai turėjo vykti registracija telefonu birželio mėnesiui", – Janina prisiminė tada pasiteiravusi registratorės, gal galėtų pati atvažiuoti į Klinikas ir užsiregistruoti vizito atvykusi, nes prisiskambinti nepavyksta. Tačiau jai buvo pasakyta nevažiuoti.

"Gegužės 24 d., kai vyko registracija telefonu birželio mėnesio vizitų pas gydytojus Akių klinikoje, vėl tas pats – nuo pat ryto skambinu, vėl visą laiką užimta. Galiausiai, daugiau kaip pusę dienos skambinus, šiaip taip pavyko užsiregistruoti, tačiau nervų kainavo labai daug", – prisipažino kaunietė.

Reikia važiuoti patiems?

Kaunietė Aušra pasakojo atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, bandydama užregistruoti pas Kauno klinikų gydytojus specialistus e.banku nesinaudojantį, dėl to ir esveikata.lt negalintį naudotis garbaus amžiaus tėtį. "Aš per šią sistemą jo užregistruoti taip pat negaliu, nes nesu jo teisėta atstovė. Atsidariusi ipr.esveikata.lt matau, kad laisvų laikų pas gydytoją pulmonologą yra, tačiau užregistruoti tėčio negaliu. Bandau skambinti registratūros numeriais. Skambinu – toks signalas, kai net nesujungia su renkamu numeriu. Ir taip – visą laiką, skambinant įvairiu dienos metu. Į pavakarę, kai lyg ir turėtų būti mažesnis skambučių srautas, – tas pats", – pastebėjo pašnekovė.

Tokių pačių problemos iškilo ir jai bandant užregistruoti tėtį pas gydytoją kardiologą. "Negaliu užregistruoti tėvuko pas kardiologą, nes lygiai taip pat, kaip skambinant į kitų Kauno klinikų padalinių registratūras, nesujungia. Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis būtų apskritai į Klinikas įleistas. O karantino reikalavimų mes ir patys nenorime pažeisti", – užsiminė kaunietė.

Ji sakė girdėjusi, kad tėtis galėtų parašyti įgaliojimą jai prisijungti prie jo paskyros esveikata.lt ir registruoti pas gydytojus. Tačiau pašnekovė viešojoje erdvėje sakė taip ir neradusi informacijos, kaip tai padaryti.

Aušra pastebėjo, kad, pasak jos, neįmanoma prisiskambinti ir į Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos registratūrą: "Dukra bandė pakeisti šeimos gydytoją. Jai buvo pasakyta, kad tam reikia pasiskambinti į Šeimos medicinos klinikos registratūrą. Skambina – neprisiskambina. Tai ką daryti? Situacija absurdiška."

Nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę.

Pensininko Juozo, taip pat nesinaudojančio ipr.esveikata.lt, teigimu, beveik neįmanoma prisiskambinti į Kauno klinikų Ambulatorinį diagnostikos centrą. Vyras pasakojo, kad kelias valandas praleido, kol prisiskambino į šio centro registratūrą vien tam, kad iš atsiliepusios registratorės išgirstų, jog esveikata.lt neveikia ir registratorė negalės užregistruoti jo pas gydytoją. "Argi negalima įrašyti ir iš karto leisti to įrašo, kad esveikata.lt neveikia, o ne versti žmogų laukiant, kol atsilieps registratorė, 15–20 minučių klausytis muzikos, savo pinigais remti telekomunikacijų bendrovę, gaišti laiką ir iš registratorės išgirsti, kad sistema neveikia?" – piktinosi kaunietis.

Auga skambučių srautas

Kauno klinikų atstovų pasiteiravome, kaip planuojama spręsti minėtas problemas – gal ruošiamasi prijungti daugiau atskirų klinikų registratūrų telefono linijų, samdyti daugiau registratorių?

Į klausimus atsakiusi Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukiama nemažai klausimų dėl registracijų telefonu pas Klinikų gydytojus specialistus. "Apgailestaujame, kad pacientams kyla nepatogumų dėl kelių priežasčių", – teigė Klinikų atstovė. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo tai, kad nuo šių metų ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms vietoje anksčiau naudotos sergu.lt sistemos pacientai visoje Lietuvoje yra registruojami naujoje IPR sistemoje ipr.esveikata.lt.

"Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas ir sistemos administratorius – Registrų centras. Jau kurį laiką per šią registracijos sistemą galima registruotis ir skiepytis nuo COVID-19 ligos, todėl sistema tapo dar labiau apkrauta ir sulėtėjo jos darbas. Pirmomis registracijos dienomis sistema kelis kartus buvo išvis nustojusi veikti", – atkreipė dėmesį Klinikų atstovė.

Duomenys: tie, kurie pas gydytoją registruojasi telefonu, turėtų pasiruošti pasakyti savo asmens kodą, nes dabartinė sistema to reikalauja. Freepik nuotr.

Pasak jos, kita priežastis, kodėl padaugėjo skambučių, – dalis gyventojų dar nemoka, o dalis negali naudotis naująja IPR sistema, nes, nesinaudodami e.banku, negali šioje sistemoje identifikuoti savęs elektroninėmis priemonėmis. Dėl šių priežasčių skambučių srautas į Kauno klinikų registratūras vis didėja. "Palyginimui, praėjusių metų rugsėjį registratūrų telefonais per dieną skambindavo vidutiniškai 1 148 asmenys, o šių metų vasarį per dieną vidutiniškai skambino 1 597 žmonės. Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net ir daugiau nei 500", – K.Račkauskienės teigimu, gegužės 24 d. skambučių skaičius buvo toks didelis, kad sistema neatlaikė ir buvo visiškai sutrikusi jos veikla, įskaitant ir skambučius į Akių ligų klinikos registratūrą.

"Reaguodami į susidariusią situaciją, padidinome į skambučius atsiliepiančių darbuotojų skaičių, tačiau to nepakanka, kad problema būtų iki galo išspręsta. Todėl artimiausiuose Kauno klinikų planuose – modernus unifikuotas skambučių centras, kuriame bus įdiegtas vieno skambučio principas ligoninės pacientams. Tai turėtų reikšmingai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pacientų informuotumą įvairiais sveikatos priežiūros klausimais", – pasak komunikacijos specialistės, tikimasi, kad naują sistemą pavyks įdiegti iki šių metų rudens.

Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas Registrų centras.

Klinikų atstovė priminė, kad nauji ambulatorinių konsultacijų laikai registracijoms paskelbiami iš karto, patvirtinus konsultuojančių gydytojų darbo grafiką. "Kadangi registracijos trukmė pailgėjo dvigubai, prašome skambinančiųjų iš anksto pasiruošti asmens dokumentą, nes registracijos metu bus prašoma padiktuoti asmens kodą", – teigė K.Račkauskienė.

Tuos, kurie gali naudotis ipr.esveikata.lt, ji ragino registruotis vizito pas gydytoją per šią sistemą.

Padėtų šeimos gydytojas

Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema ipr.esveikata.lt yra didžiulio projekto esveikata.lt sistemos dalis. Jos savininkas ir valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tvarkyti ir plėsti šią informacinę sistemą, kaip ir visą esveikata.lt, ministerija yra pavedusi Registrų centrui. Jo atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad senjorams, kurie patys nesinaudoja technologijomis ar neturi artimųjų, kurie galėtų jiems padėti, atstovavimą e.sveikatos sistemoje gali sukurti šeimos gydytojas. "Tai greičiausias ir paprasčiausias būdas. Antras būdas – įgaliojimą asmens paskyrą esveikata.lt sistemoje susieti su kito žmogaus paskyra galima pasirašyti žmogui pačiam nuvykus į Registrų centro padalinį. Naudojantis kitais dviem būdams, reikia e.banko. Pirma, asmuo, kuris nori būti susietas (pavyzdžiui, tėtis, mama ar senelis), naudodamasis e.banku, gali pats sukurti įgaliojimą, kas gali jį užregistruoti pas gydytoją. Antra, galima parašyti įgaliojimą naudojantis mobiliuoju parašu", – aiškino M.Samkus.

Vis dėlto, kaip pastebi sistemos vartotojai, važiuoti į Registrų centrą nelabai patogu, ypač karantino sąlygomis, nes jo padaliniai yra ne visose savivaldybėse – kai kuriais atvejais tenka vykti į kitą savivaldybę. M.Samkaus minėtas būdas kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis esveikata.lt sistemoje vieno asmens paskyrą priskirtų prie kito asmens paskyros, taip pat ne be trūkumų. "Kauno diena" yra rašiusi apie tai, kad ne visi šeimos gydytojai moka tai padaryti.

Užsiminus, kad gyventojai pasigenda aiškiai pateiktos informacijos viešojoje erdvėje, kaip sukurti atstovavimą per ipr.esveikata.lt, M.Samkus teigė, kad informacija apie visas naujoves, pokyčius ir galiojančias tvarkas gyventojams esą pateikia sveikatos priežiūros įstaigos savo turimais kanalais: internetinėse svetainėse, informaciniuose pranešimuose pačiose įstaigose.

Tačiau kaip Registrų centras sprendžia problemą, kad, kaip pastebi gydymo įstaigų atstovai, pradėjus masiškai registruotis skiepytis nuo COVID-19, registracijos pas gydytoją per ipr.esveikata.lt trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių? M.Samkus atsakė, kad sistemos greitaveikos klausimas sprendžiamas peržiūrint procesus ir siekiant juos, kiek įmanoma, labiau optimizuoti, kad augantis sistemos naudojamumas neturėtų įtakos jos greitaveikai. Vis dėlto jis tvirtino, kad gyventojų registracija vakcinuotis nuo COVID-19 niekaip negali paveikti registracijos pas gydytoją trukmės, nes šios registracijos vykdomos per atskiras informacines sistemas. "Registracija vakcinuotis tam negalėjo turėti įtakos. Tai galėjo būti, tarkim, dėl kitų sistemų integracijos. Nes esveikata.lt susijusi su ligoninių informacinėmis sistemoms, Gyventojų registru, "Sodros" informacine sistema, Ligonių kasų informacine sistema. Taigi, kažkokių sutrikimų gali būti nebūtinai iš Registrų centro pusės", – sakė M.Samkus.

Ne visos įstaigos matomos

"Kauno diena" išsiaiškino, kad tais atvejais, kai, registruojantis pas gydytoją per ipr.esveikata.lt nematyti laisvų vizito laikų, gali būti, kad ne jų nėra, o sveikatos priežiūros įstaiga dar nepateikusi savo duomenų esveikata.lt sistemoje.

SAM, anksčiau skelbusi, kad nuo sausio visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojosi sergu.lt, pacientams turės būti pasiekiamos per esveikata.lt portalą, vėliau šį terminą pratęsė iki balandžio. Tačiau ir dabar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiekiamos per esveikata.lt.

Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net daugiau nei 500.

"Šiuo metu yra sudarytos 573 sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (iš 826 turinčių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis), iš kurių 383 deklaruoja laikus Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Įstaigos dar vykdo pasirengimo darbus dėl IPR IS aktyvesnio naudojimo, taip pat, esant poreikiui, vykdomi mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams dėl IPR IS naudojimo", – teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Ministerijos atstovo teigimu, tiek SAM, tiek Registrų centras ragina sveikatos priežiūros įstaigas kuo greičiau pradėti naudoti IPR IS (ipr.esveikata.lt). Jis priminė, kad sergu.lt sistema atjungta ir visos registracijos vyksta tik per IPR IS. Teigiama, kad ši sistema yra daug saugesnė nei sergu.lt.

"Įsigaliojus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms ir siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, prie IPR IS nėra galimybės prisijungti su slaptažodžiu (2020 m. prisijungimas su slaptažodžiu buvo panaikintas ir svetainėje sergu.lt). Visi naudotojai prisijungti prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos esveikata.lt/ipr ar e.sveikatos sistemos esveikata.lt gali tik naudodamiesi "Elektroninių valdžios vartų" sistema, e.banku, mobiliuoju parašu", – teigė J.Gališanskis.

Jis informavo, kad tie gyventojai, kurie naudojasi e.banku ar mobiliuoju parašu, prisijungę prie e.sveikatos sistemos esveikata.lt, gali pasirinkti, kad jiems šioje sistemoje atstovautų kitas asmuo (prisijungus reikia pasirinkti Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą).

J.Gališanskis antrino M.Samkui, kad, pacientui neturint galimybės prisijungti prie e.sveikatos sistemos, šeimos gydytojas e.sveikatos specialistų portale esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris, prisijungęs prie IPR IS, turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).

Pasak SAM atstovo, informacija, kaip sukurti atstovavimą kitam asmeniui, pateikta esveikata.lt portale prie dažniausiai užduodamų klausimų.

ipr.esveikata.lt vartotojai pastebi, kad ne visada aišku, kaip norint gauti konkrečią paslaugą reikia registruotis pas gydytoją. Vis dėlto abejotina, ar IPR IS ateityje žymiai pasikeis, taps aiškesnė vartotojams, – pasak Registrų centro atstovų, IPR IS kūrimas jau baigtas, sistema dabar jau bus tik tobulinama.

"Kauno diena" jau rašė, kad esveikata.lt – didžiulis projektas, apimantis ne tik IPR IS, bet ir elektroninių receptų išrašymą, ir įrašus į asmens sveikatos kortelę. Skaičiuojama, kad šioje sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Į ES remtą esveikata.lt projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras skaičiuoja, kad per tą laiką ESPBI IS kūrimui ir plėtrai, vystymui ir administravimui panaudota apie 7,5 mln. eurų.