- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV chirurgai sėkmingai persodino genetiškai modifikuotos kiaulės širdį 57 metų vyrui per pirmąją kada nors atliktą tokio pobūdžio operaciją, galbūt kada nors padėsiančią išspręsti nuolatinio donorų organų stygiaus problemą.
Istorine vadinama operacija įvyko penktadienį, sakoma pirmadienį paskelbtame Merilando universiteto medicinos mokyklos pranešime. Nors paciento būklės prognozė dar toli gražu nėra aiški, ši procedūra žymi svarbų pasiekimą bandant persodinti gyvūnų organus žmonėms.
Pacientas Davidas Bennettas (Devidas Benetas) buvo pripažintas netinkamu gauti donoro širdį. Toks sprendimas dažnai priimamas, kai paciento bendra sveikatos būklė labai prasta.
Dabar jis sveiksta po operacijos ir yra atidžiai stebimas, aiškinantis, kaip veikia transplantuotas organas.
„Reikėjo arba mirti, arba rinktis šį persodinimą. Norėjau gyventi. Žinau, kad tai žingsnis į nežinią, bet jis man yra paskutinė išeitis“, – operacijos išvakarėse sakė šis Merilando gyventojas.
D. Bennettas kelis pastaruosius mėnesius buvo prijungtas prie dirbtinės kraujo apytakos ir plaučių vėdinimo aparato.
„Laukiu, kada galėsiu atsikelti iš lovos, kai atsigausiu“, – sakė vyras.
Naujųjų metų išvakarėse Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė išskirtinį leidimą šiai operacijai kaip paskutinę priemonę pacientui, pripažintam netinkamu gauti įprastą transplantą.
„Tai buvo proveržį atnešusi operacija – ji mus atvedė vienu žingsniu arčiau prie organų trūkumo krizės sprendinio“, – sakė kiaulės širdį persodinęs kardiochirurgas Bartley Griffithas (Barlis Grifitas).
„Žengiame atsargiai, bet taip pat esame nusiteikę optimistiškai, kad ši pirmoji pasaulyje operacija ateityje pacientams suteiks naują svarbią galimybę“, – pridūrė jis.
Vienas iš Merilando universiteto širdies ksenotransplantacijos programos įkūrėjų Muhammadas Mohiuddinas (Muhamadas Mohiudinas) pridūrė, kad ši operacija vainikavo daug metų trukusius tyrimus. Be kita ko, per bandymus kiaulės širdį persodinus babuinams, kai kurie jų išgyveno ilgiau kaip devynis mėnesius.
„Ši sėkminga procedūra suteikė vertingos informacijos, padėsiančios medikų bendruomenei tobulinti potencialiai gyvybes gelbėsiantį metodą ateities pacientams“, – kalbėjo M. Mohiuddinas.
Dešimt unikalių genų korekcijų
D. Bennettui buvo persodinta vienos iš kiaulių, kurių genomas buvo specialiai pakoreguotas, širdis.
Anot mokslininkų, buvo „išjungti“ trys genai, dėl kurių žmogaus organizmas atmestų kiaulės organus. Taip pat buvo blokuotas genas, kuris lemtų per didelį kiaulės širdies audinių augimą.
Į kiaulių genomą buvo įterpti šeši žmonių genai, lemiantys audinių suderinamumą. Iš viso buvo atlikta 10 unikalių genų korekcijų.
Genetinę modifikaciją atliko Virdžinijoje įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Revivicor“. Šios bendrovės modifikuota kiaulė pernai spalį taip pat buvo panaudota revoliucingai operacijai, kai gyvūno inkstas buvo persodintas pacientui Niujorke, kurio smegenys buvo mirusios.
Ta operacija buvo tik naują koncepciją turintis patvirtinti eksperimentas, o inkstas buvo prijungtas atskirai nuo žmogaus organizmo. Tuo metu naujasis širdies persodinimas turi išgelbėti paciento gyvybę.
Prieš persodinant širdis buvo laikoma specialiame įrenginyje. Medikai taip pat su ja išbandė naują eksperimentinį preparatą, sukurtą bendrovės „Kiniksa Pharmaceuticals“, kartu su įprastais imuninę sistemą slopinančiais vaistais, turinčiais apsaugoti nuo organo atmetimo.
Šiuo metu organų persodinimo operacijų laukia apie 110 tūkst. amerikiečių. Kasmet daugiau kaip 6 000 pacientų miršta, taip ir nesulaukę tokios operacijos, rodo oficiali statistika.
Kad patenkintų paklausą, gydytojai jau seniai domisi vadinamosios ksenotransplantacijos galimybėmis, kai recipientui persodinamas kitos rūšies gyvūno organas. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti dar XVI amžiuje.
Per ankstyvuosius tyrimus daugiausiai dėmesio skirta primatų organams. Pavyzdžiui, 1984 metais naujagimei „mažylei Fei [Fae]" buvo persodinta paviano širdis, bet mergytė išgyveno tik 20 dienų.
Mūsų dienomis žmonėms plačiai persodinami kiaulių širdies vožtuvai, o kiaulės odos transplantai naudojami gydant smarkiai apdegusius pacientus.
Kiaulės laikomos idealiais donorais dėl panašaus į žmonių dydžio, spartaus augimo ir vislumo, taip pat fakto, kad jos jau yra plačiai auginamos mėsai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Koronavirusas Lietuvoje: 130 naujų atvejų, mirė vienas žmogus
Praėjusią parą, gegužės 20-ąją, koronaviruso infekcija patvirtinta 130 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. ...
-
PSO leido naudoti kinų „CanSinoBIO“ vakciną nuo COVID-193
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį leido naudoti kinų gamintojo „CanSinoBIO“ skiepus nuo COVID-19 ...
-
Seimą pasiekė Nacionalinė darbotvarkė: daugiau dėmesio – rūkymo prevencijai ir žalai2
Pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir ekspertų nevyriausybinės organizacijos ketina pasiūlyti Seimui Nacionalinėje darbotvarkėje, skirtoje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijai ir žalos mažinimui, daugiau dėmesio...
-
ULAC: ŽIV ligos gydymas pernai Lietuvoje pradėtas 180 žmonių1
Valstybės kompensuojamas ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija – pernai buvo pradėta taikyti 180 šiuo virusu užsikrėtusių žmonių, penktadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). ...
-
Koronavirusas Lietuvoje: 134 nauji atvejai, nė vienas žmogus nemirė8
Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 134 nauji koronaviruso atvejai. Nuo COVID-19 praėjusią parą nemirė nė vienas žmogus. ...
-
Operacija mergaitei padovanojo viltį: mama siunčia žinią kitiems tėvams6
Cerebrinio paralyžiaus kaustomos penkerių Aistės mama viliasi, kad dukra galės lengviau judėti. Viltį mergaitei vasarį padovanojo sostinės medikai, atlikę mažylei sudėtingą operaciją. ...
-
Sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkai skirta rezoliucija atidėta
Seimas iki kito posėdžio atidėjo socialdemokratų inicijuotą rezoliucijos projektą, kuriuo reiškiamas nepritarimas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai. ...
-
Lietuvos medikai įspėja: daugėja uždegiminių žarnyno ligų
Lietuvos medikai, minint pasaulinę lėtinių uždegiminių žarnyno ligų dieną, įspėja žmones, kad tokių ligų daugėja ir sako, kad joms gydyti reikia bendrų – ir gydytojų, ir pacientų, ir institucijų, ir visuomenės – pastangų. ...
-
Panikos ataka – minučių reikalas2
„Galvojau, kad išprotėjau“, – taip kalba susidūrusieji su panikos ataka, kuri dar yra vadinama šio amžiaus jaunų žmonių liga. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net ketvirtadalis europiečių kenčia nuo ne...
-
Kalba ekspertai: kaukės saugo ne tik nuo COVID-198
Nuslopus paskutiniajai COVID-19 bangai su didžiuliu palengvėjimu nusiėmėme kaukes beveik visose gyvenimo srityse. Išskyrus nebent medicinos įstaigas, kur jos jau, panašu, tapo naująja norma ilgiems laikams. Bet nederėtų pamiršti, k...