Joga pakeitė šokius

Iš Alytaus kilusi, Kauno medicinos universitetą baigusi Diana greta darbo odontologijos srityje visada turėjo laisvalaikio veiklų: nuo daugelį metų lankytų pramoginių šokių iki socialinių šokių renginių pastaruosius kelerius metus.

Nuolatinis judėjimas Dianai, kaip pati sako, ir suteikia geros nuotaikos, ir padeda pasigaminti visokių laimės hormonų.

„Šalia šokių norėjosi ko nors daugiau – daugiau plastiškumo, kūno lankstumo. Na, ir atradau jogą“, – kaip prieš devynerius metus paniro į savo naująjį hobį, prisimena pašnekovė.

Jogos praktikantė skaitė ir apie jogos filosofiją. „Norėjau suprasti, iš kur ta gera savijauta, – vos po kelių mėnesių jogos užsiėmimų pajutau pokyčių“, – teigia Diana.

Jogos praktika vis labiau užėmė šokių vietą. Joga ji užsiimdavo jau ne kartą du per savaitę, o keturis penkis, užsiėmimų trukmė vis ilgėjo – iki pustrečios valandos.

Nuvedė į Rytus

Ši draugystė su joga greitai suliepsnojo tikra meile – praėjus pusmečiui po pirmųjų užsiėmimų, Diana susikrovė lagaminą ir iškeliavo į Indiją sužinoti apie jogą daugiau.

Trijų savaičių specialių kursų grafikas buvo nelengvas, praktikos ryte ir vakare kūno nepagailėjo. Tarp praktikų vyko seminarai, kuriems vadovavo kviestiniai jogos mokytojai.

Kursą vainikavo sertifikatų įteikimo ceremonija. Įteikdama sertifikatą Dianai viena mokytoja pasakė: „Būtum gera mokytoja.“

Išgirdusi tai lietuvė nustebo, nes pradėdama užsiimti joga nė minties neturėjo, kad galėtų būti instruktore.

„Viską dariau dėl savęs, be nebuvo jokios minties tapti mokytoja, nes tuo metu turėjau darbą“, – pasakoja tik nusišypsojusi dėl tokio mokytojos pastebėjimo ir daugiau apie tai negalvojusi.

Rezultatas: lankstumas yra svarbi fizinės sveikatos dalis. Joga siūlo įvairaus intensyvumo pratimus lankstumui treniruoti. / D. Giršiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Naujas gyvenimo puslapis

Vis dėlto, praėjus kiek laiko po apsilankymo Indijoje, Diana priėmė sprendimą paklausyti savo mokytojos patarimo ir pabandyti tapti jogos mokytoja. Prisidėjo ir aplinkybės: tuo metu draugė atidarė jogos studiją Vilniuje ir pakvietė prisidėti prie komandos.

„Jaučiau labai daug baimės: tikrai daug nežinau ir nemoku, o čia – tokia didelė atsakomybė! Tačiau iššūkį priėmiau“, – su šypsena prisimena karjeros pradžią.

Sistemą, kuria rėmėsi studijos mokytojai, moteris jau išmanė – tereikėjo išmokti dirbti su žmonėmis. „Viena, kai praktikuoji jogą dėl savęs, kita – kai atiduodi daug daug energijos dėl kitų“, – Diana pripažįsta, kad iki šiol, net ir turėdama daugiau patirties, jaučianti savo kaip mokytojos atsakomybę.

Ji dalijasi mažu dienos ritualu, padedančiu susikaupti prieš kiekvieną  užsiėmimą. „Lankytojai renkasi, o man norisi pabūti vienai, tyloje, pajusti tos dienos energiją. Namuose labai preciziškai susidėlioju užsiėmimo seką, bet, pabuvus tyloje ir nurimus, sprendimai ateina savaime“, – pasakoja Diana.

Atrasti, ko reikia tau

Šiandien daugelis žmonių ieško patarimų jogos klausimais. Vienas dažniausių: „Kuri jogos rūšis geriausiai man tiktų?“. Diana suskumba atsakyti, kad viskas priklauso nuo atsakymo į kitą klausimą: „O ko šiame gyvenimo etape jums trūksta?“.

„Vieniems trūksta judėjimo – tada siūlau rinktis tą jogos rūšį, kuri orientuota į fizinį aspektą. Jeigu fizinio judėjimo netrūksta – žmogus lanko sporto klubą ar užsiima kitomis aktyviomis veiklomis, galbūt  reikia susigaudyti savo jausmuose, mintyse, vidiniame pasaulyje, tiks kitos jogos rūšys, pvz., kundalini joga. Ji irgi turi fizinį aspektą, bet ten tiek daug dėmesio fiziškumui neskiriama, kūnas stiprėja natūraliai. Šios jogos kryptis – pažinti vidinį pasaulį, dėmesingumas sau, minčių atpažinimas, nes būtent mintys ir kuria mūsų pasaulį“, – aiškina jogos mokytoja.

„Galbūt žmogui reikia tiesiog nusiraminti, – papildo ji. – Yra, pavyzdžiui, yin, lėta jogos rūšis, skirta giliesiems organizmo dariniams – sąnariams, raiščiams, sausgyslėms tempti. Asanos (pratimai) trunka nuo 1 iki 10 minučių, o raumenys tuo metu ilsisi. Ši jogos rūšis padeda atsipalaiduoti, tiesiog būti nieko iš savęs nereikalaujant.“

Norėjau suprasti, iš kur ta gera savijauta, – vos po kelių mėnesių jogos užsiėmimų pajutau pokyčių.

Dalijasi patirtimi

Svarbiausia užsiimant joga, anot Dianos, neskubėti. „Kai pradėjau gilintis į jogos filosofiją, atsivėrė daug dalykų iš praeities: skaudžių patirčių, išgyvenimų. Atėjo suvokimas, kad viską reikia leisti sau išgyventi ir, jeigu mes tai darysime iš lėto, bus sveika. Jeigu skubame, mūsų kūnas gali nespėti prisitaikyti prie pokyčių ir paveikti psichiką, vidinį pasaulį. Iš to atsiranda vidinis skausmas, kuriame galime pasiklysti. Tuomet žmogus sako, kad joga – ne jam“, – dalijasi savo atradimais pašnekovė.

Dar daugiau patarimų saviugdai Diana kelia į socialinius tinklus.

„Mes, žmonės, nesame atskiri, gyvenantys patys sau. Jei mano pasidalijimas ar žinutė gali padėti bent vienam žmogui atrasti kelią į sveikatą, į nusiraminimą, į tai, ko jis ieško, verta tai daryti“, – neabejoja jogos specialistė.

Visapusė nauda

Ar į jogą, kaip anksčiau, vis dar žiūrima atsargiai? „Joga jau nėra, kaip prieš 20 metų, – vizija apie sektą, – tikina pašnekovė. – Yra mitų, kad arba jie ten medituoja užsidarę ir nieko daugiau neveikia, arba apie kažką svajoja ir skraido padebesiais, arba tai kažkokia sekta – nesuprasi, ką jie ten daro.“

Dianai ši besitęsianti jogos praktikos kelionė atvėrė kitokį vaizdą. „Juo labiau gilinuosi, juo labiau suprantu, kad tai labai gili, labai turtinga sistema, padedanti žmogui susiorientuoti, kas jis yra, ko jis atėjo į šį pasaulį, atpažinti savo talentus ir gebėjimus“, – apibendrina jogos žinovė.

Per praktikas joga padeda geriau pažinti ir savo kūną. „Jogoje yra labai daug ir labai stipraus judėjimo – norime, kad kūnas būtų tvirtas, stiprus, sveikas“, – argumentuoja pašnekovė.

Ugdomas ir žmogaus charakteris: mokomasi atpažinti savo emocijas, jausmus, mintis, lavinamas pastabumas, dėmesingumas. Taip per vidinio pasaulio supratimą galima atrasti ir vidinę ramybę. Pasiteisina šio termino vertimas iš sanskrito kalbos – „sujungti“: sujungti fizinį, emocinį ir psichologinį aspektus.

„Nors iš prigimties esame socialūs, turime daug įsipareigojimų – mokslai, darbas, šeima, vis dėlto svarbu nepamiršti, kad aš, kaip žmogus, irgi esu. Reikia pasirūpinti savimi, kad galėtum rūpintis kitais“, – ragina jogos mokytoja.

D. Giršiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Sveikatos supratimo link

Dar mokantis universitete Dianai buvo dėstoma, kas yra sveikata. „Tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir gera savijauta. Būti sveikam – gerai jaustis tiek fiziškai, tiek psichoemociškai, – sako moteris, kuriai jogos kelias tik patvirtino, kokia daugialypė yra sveikata. – Mes turime ne tik fizinį kūną, yra dalykų, kurie nematomi, bet juntami.“

Diana teigia, kad būtent per jogą mokomasi atrasti ryšį su savo kūnu, nes jis bendrauja su mumis be žodžių: „Jis kalba pojūčiais, mintimis, jausmais – tai mums yra žinutės.“

Šešiolika metų Vilniuje dirbusi odontologe, Diana pakeitė darbą. „Ankstesnė veikla man buvo truputį per siaura, nes mano sveikatos suvokimas – platesnis“, – apie transformaciją kalba pašnekovė.

Padedama mylimų žmonių, ji atrado savo tikrąjį kelią ir šiandien dėl savo pasirinkimo nedvejoja.

„Man reikia sujungti tai, kuo aš domiuosi. Tai ir mityba, ir judėjimas, ir psichoemocinė sveikata – visi komponentai susijungia, kur jie gali susijungti. Kai vienoje konferencijoje išgirdau gyvensenos medicinos studijų įkūrėjo paskaitą, man tai buvo tarsi žinutė domėtis tuo giliau“, – dalijasi Diana.

Šis suvokimas paskatino priimti sprendimą rudenį imtis naujų studijų. Kaip pati sako, reikia atrasti sielos laimę, kad susijungtų visi lygmenys.