Padaugėjo per pandemiją

„Apie depresiją po gimdymo vis dar kalbama per tyliai“, – sako šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Mama tapusiai moteriai gali būti sunku užmegzti ryšį su kūdikiu, rūpestis juo pasunkėja ir jaučiant nuolatinį nuovargį. Šeimos gydytoja S.Liubinskienė sako, kad dalis gimdyvių net neįtaria turinčios problemų, jų nepripažįsta ir gėdijasi, o tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek vaikeliui, ir pastebi, kad depresijos po gimdymo atvejų itin padaugėjo COVID-19 pandemijos metu.

„Liūdesį po gimdymo (angl. baby blues) jaučia beveik 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis jas dažniau nei įprastai kankina nerimo jausmas, apima liūdesys, baimė, jaučiama staigi nuotaikų kaita, būna sunku sukoncentruoti dėmesį, susiduriama su apetito pokyčiais. Šie simptomai dažniausiai savaime praeina per dvi tris savaites po gimdymo, tačiau jeigu tęsiasi ilgesnį laiką ar trukdo atlikti kasdienes funkcijas, moteriai pradedama įtarti depresija. Tai vidutinio sunkumo ar sunki depresija, kuri pasireiškia laikotarpiu po gimdymo“, – pasakoja S.Liubinskienė.

Būdingi simptomai

Depresija po gimdymo sergančioms moterims būdinga nemiga ar padidėjęs mieguistumas, energijos ir motyvacijos stoka, staigūs nuotaikų svyravimai, didelis bendras nuovargis, išsekimas, iki tol buvusių interesų ir džiaugsmo praradimas, verkimas be priežasties, kūno svorio ir apetito pokyčiai, jaučiami galvos, pilvo ar raumenų skausmai. Motinoms taip pat būna sunku vienoms priimti sprendimus, susikaupti, joms sutrinka atmintis.

Šeimos gydytoja pažymi, kad moterys šiuo laikotarpiu jaučia stiprų kaltės, liūdesio, nevisavertiškumo, baimės ir gėdos jausmą. Dėl to jos dažnai neigia savo simptomus ir nepripažįsta, kad savo kūdikiui jaučia abejingumą, juo nesidomi ar nesirūpina, nepatenkina jo poreikių, joms sunku užmegzti artimą ryšį su vaiku.

„Nuo depresijos po gimdymo kenčiančios motinos dažnai atitolsta nuo savo šeimos narių, vengia artimųjų ar draugų, tampa labai savikritiškos, joms dažniau pasireiškia pykčio ar įsiūčio priepuoliai. Ne paslaptis, kad sergant depresija po gimdymo sustiprėja ir įkyrios mintys, skatinančios žaloti save arba kūdikį, kurios laikui bėgant gali peraugti ir į realius ketinimus“, – teigia S.Liubinskienė.

Lemia daug priežasčių

Depresijos po gimdymo priežastys iki galo neaiškios. Manoma, kad prastėjančią neseniai pagimdžiusios moters būklę gali lemti tiek jos organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai, tiek genetiniai faktoriai, psichologiniai, socialiniai ir išoriniai veiksniai.

Pavyzdžiui, paskatinti depresiją po gimdymo gali miego stoka, nuovargis, taip pat pašliję santykiai su partneriu ar šeimos nariais, patiriamas fizinis ar psichologinis smurtas, finansinės problemos. Didesnę tikimybę susirgti turi ir jaunesnės kaip 20 metų moterys, kurios turi žalingų gyvenimo būdo įpročių, ar tos moterys, kurios praeityje turėjo psichikos sutrikimų.

Dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas.

„Pastebėta, kad dažniau depresija po gimdymo pasireiškia toms moterims, kurių nėštumas nebuvo planuotas ar dėl jo buvo stipriai dvejojama. Be to, dažniau suserga ir tos, kurios nemaitina kūdikio krūtimi, kurių gimdymas buvo sudėtingas: jo metu atliktas cezario pjūvis ar buvo iškilusi rizika gimdyvės ar kūdikio sveikatai ar gyvybei, gimusiam kūdikiui nustačius sveikatos problemų, vaikeliui gimus anksčiau numatyto termino ar jo visiškai netekus“, – pasakoja gydytoja.

Gali užsitęsti

Depresija po gimdymo diagnozuojama pasikalbėjus su paciente, įvertinus jos psichinę būseną. Diagnozuojant sutrikimą apklausiami ir moters aplinkos žmonės, kurie gali objektyviau papasakoti apie jos jaučiamus depresijos simptomus.

„Pokalbiai su šeimos nariais būtini, nes gimdyvės gali pačios laiku neatpažinti ligos simptomų ar juos neigti. Be to, pastebėti pirmuosius depresijos požymius gali būti sudėtinga ir dėl to, kad jie kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laikotarpiu, dažniausiai po gimdymo praėjus pusantro–trims mėnesiams. Tiesa, kiek sunkiau yra pasakyti, kiek laiko gali tęstis tokia būklė“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ligos trukmė priklauso tiek nuo pacientės būklės ir depresijos sunkumo, tiek nuo jos gydymo, kurio taktika kiekvieną kartą parenkama individualiai, pasitelkiant psichoterapiją ir / arba medikamentinį gydymą. Gydant lengvesnes depresijos formas, pacientės būklė gali pagerėti jau po poros savaičių, kitais atvejais – po keleto mėnesių. Jeigu sutrikimas labiau pažengęs, jį gydyti yra sudėtingiau – tai gali trukti ir pusę metų ar ilgiau, o moteriai gali prireikti gydymo ligoninėje.

Pavojinga mamai ir kūdikiui

S.Liubinskienė perspėja, kad negydoma depresija po gimdymo gali užsitęsti ir kartotis, tapti gydymui atsparia ilgalaike būkle, kuriai suvaldyti gali prireikti keleto mėnesių ar net metų.

„Nepradėta laiku gydyti depresija stipriai paveikia mamos gebėjimą pasirūpinti tiek savimi, tiek vaiku. Dėl motinos depresijos sutrinka jos ir kūdikio ryšys, todėl gali pablogėti vaiko emocinė ir kognityvinė raida, pasireikšti augimo sutrikimų. Net jeigu šiuo metu mamai ar aplinkiniams neatrodo, kad tokia motinos būklė yra pavojinga mažyliui, neigiamų padarinių gali išryškėti vaikui paaugus“, – aiškina gydytoja.

Negydoma depresija po gimdymo gali progresuoti iki sunkesnių psichiatrinių būklių, pavyzdžiui, savižudiškų ketinimų. Laikotarpiu po gimdymo gali paaštrėti ir kitos anksčiau moterį varginusios psichikos ligos.

„Pogimdyminė psichozė yra retesnė nei depresija, toks sutrikimas yra kur kas pavojingesnis. Pacientei gali atsirasti haliucinacijų, kliedesių, sutrikti mąstymas, pasireikšti neadekvačios emocijos, dezorientuotas elgesys, kankinti nemiga, nerimas, moteris gali būti agresyvi, dirgli, tačiau kartu nekreipti dėmesio į savo būklę. Pogimdyminė psichozė dažniausiai ištinka per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, ją reikia skubiai diagnozuoti ir gydyti. Kita problema – negydant depresijos po gimdymo, moterims taip pat gali išsivystyti psichozė – nuo jos neapsaugotos ir tos, kurios nesirgo psichikos ligomis“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Kalbama per tyliai

S.Liubinskienė pastebi, kad pastaruoju metu apie depresiją po gimdymo kalbama daugiau ir atviriau, tačiau priduria, kad tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nežinomas. Pasak šeimos gydytojos, moterys vengia kalbėti apie patiriamus jausmus, jaučia kaltę ir gėdą, nes nesugeba ar nemoka džiaugtis vaiko gimimu.

„Riziką susirgti depresija po gimdymo žymiai sumažina artimi santykiai šeimoje, turima pagalba ir nuolat jaučiama artimiausių žmonių, ypač partnerio, kūdikio tėčio parama. Jų užduotis – paskatinti moteris kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauti reikiamą pagalbą tiek nėštumo, tiek ankstyvuoju tėvystės laikotarpiu“, – akcentuoja gydytoja.

Jos teigimu, dažnai neįvertinama, kad gimus kūdikiui emocinė parama yra reikalinga ir vyrams. „Vyrų būklė artimai susijusi su jų vaiko mamos sveikata, todėl, depresijai užsitęsus, ja gali susirgti ir tėčiai – jie neretai jaučiasi nereikalingi, tarsi šešėlyje ar neatranda savo vaidmens šeimoje“, – įspėja S.Liubinskienė.