Kaip gydyti sutrenktą vietą?

Šildyti ar šaldyti?

Šalčio ir šilumos terapijos dažnai yra naudojamos kaip patempimų, skausmo, patinimų ir kitų traumų gydymo priemonės. Anot vaistininkės Jovitos Aleknienės, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistiems audiniams gyti, kontroliuoti patinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.

„Vis dėlto susižeidus reikia labai gerai įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi netinkamai naudojami jie kartais gali net pabloginti traumą, ilginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali sukelti stipresnių uždegimo simptomų, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiamus raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.

Per 48 valandas

Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tada, kai sutrenkta kūno dalis patinsta ar prasideda uždegimas.

„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, kadangi šaldomos kūno vietos temperatūra nukrinta, taip paveikdama nervines galūnėles, o visa tai sumažina patiriamą skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2–5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10–15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.

Susižeidus reikia labai gerai įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi netinkamai naudojami jie kartais gali net pabloginti traumą, ilginti gijimo laikotarpį.

Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria išbandyti kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą, nes, priešingu atveju, galite pažeisti odą, audinius ir nervus.

Vieno karto negana

Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir palengvinti jų spazmus.

„Šilumos terapijos metu kraujagyslės išsiplečia, suaktyvina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, dėl ko sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Vis dėlto kartais manoma, kad, vienąkart pasitepus šildančiu tepalu, praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, tačiau iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus dienoje po 10–15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenims atpalaiduoti gali būti ir laikas šiltoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.

Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau taip pat gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, kurią reikėtų pripildyti šiltu vandeniu.

Kada kreiptis į medikus?

Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapijas, turėtumėte jau po 3–5 dienų atsisveikinti su skausmais. Vis dėlto vaistininkė perspėja, kad, jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau, – kreipkitės į gydytoją.

„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. Šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.