Kas galėtų sustabdyti beždžionių raupų protrūkį?

Europos ir Amerikos regionuose daugėja beždžionių raupų atvejų, nors anksčiau jie plito tik Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Tarp užsikrėtusiųjų šia liga absoliuti dauguma – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs.

Kokios beždžionių raupų protrūkio tendencijos pasaulyje ir Europoje, kodėl dauguma užsikrėtusiųjų – vyrai ir kaip reikėtų stabdyti protrūkį, „Kauno diena“ aiškinasi su PSO biuro Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte.

99 proc. – vyrai

– Vieną savaitę – trys, kitą – du beždžionių raupų atvejai tokio dydžio šalyje kaip Lietuva – daug ar mažai?

– Priklauso nuo to, su kuo lyginsime, tačiau ir vienas beždžionių raupų atvejis laikomas protrūkiu. Manau, tų atvejų bus ir daugiau. Nereikia panikuoti, bet reikia imtis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių, informacinės kampanijos, skleisti žinią, kaip apsisaugoti, kokie rizikos veiksniai.

– PSO duomenimis, tarp užsikrėtusiųjų šiuo virusu Europos regione net 99 proc. – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. Tokios pat tendencijos – ir Amerikos regione. Kuo paaiškinti, kad dauguma užsikrėtusiųjų – homoseksualūs vyrai?

– Absoliuti dauguma susirgusių asmenų yra vyrai, moterys sudaro nedidelį procentą. Tarp tų atvejų, kai yra žinoma, kaip ligoniai galėjo užsikrėsti, ar turėjo lytinių santykių, didžiausia grupė – vyrai, turėję lytinių santykių su vyrais.

Bet yra daug atvejų, kai nežinoma, koks buvo galimas užsikrėtimo būdas. Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs artimą kontaktą su asmeniu, kuris ar kuri serga beždžionių raupais – yra sergančių ir vaikų, ir moterų, ir heteroseksualių vyrų, ir homoseksualių moterų. Didžiausia rizika užsikrėsti esant artimam kontaktui, oda prie odos, taip pat ir lytinių santykių metu.

Vis dėlto, nors iš tų atvejų, kai žinome, kaip buvo užsikrėsta, dauguma homoseksualių vyrų, nereiškia, kad ši grupė jautresnė beždžionių raupus sukeliančiam virusui. Tarp užsikrėtusių tokių asmenų nemaža dalis serga ŽIV, tad atidžiau stebi savo organizmą, yra budresni, todėl operatyviai kreipiasi į sveikatos įstaigas.

Situacija: pasak I.Zurlytės, nors dauguma užsikrėtusiųjų – homoseksualūs vyrai, nereiškia, kad jie jautresni beždžionių raupų virusui. Tarp užsikrėtusiųjų – nemažai sergančių ŽIV, o jie atidžiau stebi savo organizmą, operatyviai kreipiasi į sveikatos įstaigas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Be to, vasara – įvairių šios bendruomenės renginių, susibūrimų, paradų metas. Ir Vilniuje vyko „Baltic Pride“, bet su šiuo renginiu susijusių beždžionių raupų atvejų nebuvo. Kol kas visi atvejai atvežtiniai, susiję su kelionėmis užsienio šalyse.

Bet nereikia stigmatizuoti šios visuomenės grupės, o daugiau komunikuoti su tam tikromis bendruomenėmis platinant informaciją apie rizikos veiksnius, apsisaugojimo priemones, ligos požymius, kokių priemonių imtis įtarus ligą, kad būtų atsargesni, ypač atvykstantys iš užsienio, iš ten vykstančių renginių.

Kai atvejai koncentruojasi kurioje rizikos grupėje, galima apriboti tolesnį ligos plitimą sutelkus jos narių pastangas, įtraukiant bendruomenes į infekcijos valdymą. Pavyzdžiui, Portugalijoje pavyko stabilizuoti beždžionių raupų atvejų spartų didėjimą aktyviai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir renginių organizatoriais.

– Koks pasiskirstymas pagal lytį tarp užsikrėtusių asmenų šiuo virusu Afrikoje, kur šis virusas yra endeminis?

– Afrikos šalyse kitoks atvejų pasiskirstymas ir pagal amžių, ir pagal lytį. Nors ir čia dauguma vyrai (64,3 proc.), bet užsikrečia daugiau moterų (35,7 proc.), taip pat vaikų. Susirgusių asmenų vidutinis amžius – 25 metai. 38,7 proc. ligonių buvo vaikai iki septyniolikos metų, iš jų 12,5 proc. – iki ketverių metų.

Europoje mirė du

– Kokios naujausios užsikrėtimų beždžionių raupus sukeliančiu virusu tendencijos Europoje? Skelbta, kad liepos pabaigoje jos buvo pagerėjusios – atvejų mažėjo.

– Europos regione porą savaičių buvo stebimas atvejų mažėjimas, tačiau globaliu mastu per pastarąją savaitę jų padaugėjo 19,3 proc., o Europos regione išlieka didžiausias jų skaičius. Bet su infekcinėmis ligomis taip būna, kad po sumažėjimo vėl gali būti kilimas.

– Skelbiama, kad specifinio gydymo nuo beždžionių raupų nėra, ligos forma tokia, kad dauguma gali gydytis ambulatoriškai. Vis dėlto kokią dalį užsikrėtusiųjų šiuo virusu europiečių prireikė hospitalizuoti?

– Europos regione hospitalizuota apie 6 proc. susirgusių asmenų.

– Deja, beždžionių raupai jau pareikalavo ir europiečių gyvybių. Liepos 29-ąją Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, paskelbusia apie šia liga užsikrėtusio paciento mirtį. Kitą dieną čia mirė dar vienas. Visi ankstesni beždžionių raupais užsikrėtusių žmonių mirties atvejai buvo nustatyti Afrikoje. Kiek nuo šios ligos mirštama Afrikoje?

– Europos regione iki šiol yra registruotos dvi mirtys nuo beždžionių raupų iš daugiau kaip 18,5 tūkst. patvirtintų ir tikėtinų atvejų, Afrikos regione – septynios.

– Ar nepastebėta požymių, kad virusas, sukeliantis beždžionių raupus, imtų smarkiai mutuoti?

– Tokių požymių kol kas nėra, bet situacija atidžiai stebima.

Nereikia panikuoti, bet reikia imtis infekcijos prevencijos ir kontrolės priemonių, informacinės kampanijos.

– Skirtingai nei dabartinio protrūkio, tradicinėse šios ligos plitimo zonose – Centrinėje ir Vakarų Afrikoje – žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai. Tad keliaujant, pavyzdžiui, Afrikoje ir toliau reikėtų vengti sąlyčio su gyvūnais?

– Taip, reikėtų vengti sąlyčio su gyvūnais, ypač jei jie atrodo ligoti, vengti vartoti maistui vadinamąją „bušo“ mėsą („bushfood“).

Vakcina – rugpjūčio pabaigoje

– Tenka vėl prisiminti vakciną nuo raupų, skiepijimas kuria nuo nutrauktas 1980 m., nes išnyko jų grėsmė. Skelbta, kad ji maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo ir nuo beždžionių raupų. Ar kitose Europos šalyse ja jau skiepijama?

– Mano žiniomis, nė vienoje Europos šalyje nėra masiškai skiepijama nuo beždžionių raupų. Kol kas skiepai, jei jų turima, naudojami kaip profilaktinė priemonė prieš ar po ekspozicijos, bet tik artimiausiems kontaktiniams ir didesnės rizikos asmenims.

– Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvoje nuo beždžionių raupų pasiskiepyti galės tik medicinos darbuotojai ir kiti asmenys, turintys arba turėję didelės rizikos kontaktą su ligoniu, po individualaus rizikos vertinimo. Lietuvai Europos Komisijos pagal epideminę situaciją skirtą 1,4 tūkst. dozių kvotą planuojama gauti rugpjūčio pabaigoje. Ką PSO daro šios vakcinos gamybos didinimo ar tobulinimo klausimais?

– PSO organizavo mokslininkų forumą, skirtą vakcinų nuo raupų efektyvumo didinimo klausimais. Bet šiuo metu visų pirma siekiama didinti esamų vakcinų gamybą. PSO dirba su gamintojais dėl didesnių gamybos apimčių. Bet tai nėra kaip skiepai nuo COVID-19, visi gyventojai vakcinuojami nebus, nes tokio poreikio nėra – virusas ne toks užkrečiamas kaip, pavyzdžiui, sukeliantis COVID-19. Rekomenduojama skiepytis tik turėjusiems artimą kontaktą ir sveikatos priežiūros specialistams, kurie galimai gali turėti sąlytį su užsikrėtusiuoju.

Asociatyvi Shutterstock, Scanpix nuotr./Redakcijos montažas

– PSO beždžionių raupų protrūkį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra. Ką toks situacijos statusas konkrečiai įpareigoja daryti Lietuvą?

– Toks statusas visų pirma reiškia didesnį ir glaudesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp šalių. PSO pateikė šalių grupėms, priklausomai nuo epideminės situacijos jose, rekomendacijas. Akcentuojama, kad reikia skirti daug dėmesio komunikacijai, informacinėms kampanijoms, ypač rizikos grupėse, taip pat profilaktikai, diagnostikai, infekcijos plitimo kontrolei – izoliavimui(si). PSO taip pat pateikė rekomenduojamų priemonių rinkinį didesnių renginių organizatoriams.


Skaičiai ir faktai

• Liga vadinama beždžionių raupais, nes pirmą kartą,1958-aisiais, ji nustatyta tyrimams laikomose beždžionių kolonijose.

• Žmogaus beždžionių raupai pirmą kartą nustatyti 1970 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje devynių mėnesių berniukui.

• Nuo 1970-ųjų ši liga užregistruota vienuolikoje Centrinės ir Vakarų Afrikos šalių, kur ji yra endeminė, bet kitose šalyse anksčiau pasitaikydavo tik pavienių keliautojų užsikrėtimų.

• Nuo šių metų gegužės – pirmą kartą protrūkis už Afrikos ribų: tarp šiemet iš viso pasaulyje užregistruotų apie 28 tūkst. atvejų – dauguma Europos ir Amerikos regionuose. Apie 53 proc. per pastarąsias keturias savaites užregistruotų atvejų – iš Europos, 46 proc. – iš Amerikos.

• Nuo protrūkio pradžios iki rugpjūčio 9 d. Europos regione užregistruota apie 18,5 tūkst. atvejų.

• Rugpjūčio 3-iąją pranešta apie pirmąjį Lietuvoje nustatytą beždžionių raupų atvejį, paskui – dar apie keturis. Užsikrėtusieji – 20–49 metų vyrai.

• Liepos 23-iąją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas beždžionių raupų protrūkį pripažino tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija.

• Net 99 proc. užsikrėtusių europiečių ir amerikiečių – vyrai, dauguma – 31–40 metų. Tarp atvejų, kur buvo pateikta informacija apie seksualinę orientaciją, – 97 proc. gėjai ar biseksualūs vyrai. Tarp atvejų, kai žinomas ŽIV statusas, 36 proc. jis teigiamas.

• Afrikos šalyse pasiskirstymas pagal lytį kitoks: 64,3 proc. vyrų ir 35,7 proc. moterų.

• Europoje tarp užsikrėtusiųjų vaikai sudaro kiek daugiau nei 1 proc., Afrikoje – net 38,7 proc. Vaikams ši liga kelia didesnę riziką, sergama sunkiau.

• Iš atvejų, kur buvo pateikta informacija apie viruso perdavimo būdą, 91 proc. užsikrėtė lytinių santykių metu. Afrikoje žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai.

• Šios ligos forma paprastai nesunki, specifinio gydymo nėra, paprastai  gydoma ambulatoriškai. Bet apie 5,8 proc. užsikrėtusių europiečių prireikė hospitalizuoti.

• Skiepijimas nuo raupų nutrauktas 1980 m., nes išnyko ligos grėsmė. Vakcina nuo raupų efektyvi ir beždžionių raupų atveju. Tai poekspozicinė vakcinacija: jei žmogus turėjo tikrai didelės rizikos kontaktą, per tris dienas po jo pasiskiepijus vakcina sukuria tam tikrą apsaugą nuo sunkios ligos formos. Bet masinė vakcinacija nebūtina, nes virusas nelabai užkrečiamas.

• Lietuva 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų tikisi gauti  rugpjūtį.

• Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, lytinių santykių metu, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamą patalynę ir rankšluosčius. Beždžionių raupams būdingas karščiavimas, bėrimas, raumenų skausmai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus nebegali užkrėsti kitų. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites.

• Nuo beždžionių raupų šiemet mirė vienuolika žmonių, du iš jų Ispanijoje – pirmą kartą šalyje už Afrikos regiono ribų.

Atvejų bus daugiau

Pirmą kartą ne Afrikoje išplitę beždžionių raupai kitokie nei ten. Europoje, Amerikoje jie nusitaikė į homoseksualius vyrus, o užsikrečiama ne nuo graužikų ir primatų, bet lytinių santykių metu. Kai atvejai koncentruojasi vienoje grupėje, ji galėtų ir daugiausia prisidėti prie protrūkio stabdymo.

Požiūris: nors virusui nerūpi žmogaus orientacija, o sveikatos priežiūros specialistai ragina nesieti viruso su LGBTQ+ bendruomene, visuomenėje plinta nuomonė, kad beždžionių raupai yra gėjų liga. Freepik nuotr.

Praėjusį penktadienį paskelbta, kad Lietuvoje nustatyti dar du beždžionių raupų atvejai. Dar prieš savaitę, rugpjūčio 3-iąją, buvome sulaukę žinios apie pirmąjį užsikrėtusį asmenį, po dienos – dar apie du. Nors ekspertai žada, kad beždžionių raupai tikrai nesukels tokios pandemijos kaip COVID-19, nes šis virusas nėra toks limpantis, bet niekas ir neabejoja, kad atvejų bus ir daugiau. Iki šiol Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ištyrė penkiolikos žmonių ėminius, minėtais penkiais atvejais jie buvo teigiami.

Kaip informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šiuo virusu užsikrėtė po du 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantys vyrai ir vienas 40–49 metų. Pirmi trys užsikrėtusieji buvo grįžę iš Vokietijos, dviem naujesniais atvejais – iš Jungtinės Karalystės. Visi penki atvejai epidemiologiškai tarpusavyje nesusiję.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiemet iš viso pasaulyje užregistruota apie 28 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma – Europos ir Amerikos regionuose. Lig šiol jie plito tik keliolikoje Centrinės ir Vakarų Afrikos valstybių, kur šis virusas, pirmąkart aptiktas 1970 m., yra endeminis.

Nuo gegužės kilo nematytas protrūkis, daugiausia – Europoje. Iki rugpjūčio 9 d. 41 šalyje Europos regione jau užregistruota apie 18,5 tūkst. atvejų.

Net 99 proc. užsikrėtusių asmenų – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. Tarp atvejų, kai žinomas ŽIV statusas, 36 proc. jis teigiamas.

Buvusio PSO Ekstremaliųjų situacijų departamento vadovo epidemiologo Davido Heymanno ir daugelio kitų ekspertų nuomone, labiausiai tikėtina, kad virusas pradėjo plisti lytiniu keliu tarp homoseksualių ir biseksualių vyrų, dalyvavusių Kanarų salose gėjų parade, kuriame dalyvavo apie 80 tūkst. žmonių, ir kituose masiniuose gėjų renginiuose. Tarp užsikrėtusiųjų nemažai deklaravo turėję lytinių santykių su naujais partneriais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ajaiskevičius

Ajaiskevičius portretas
Todėl nedelsiant, dar iki š.m. rugsėjo 1-osios organizuoti gėjų paradą, tikslu sukviečiant visus su profesionaliausiuoju raskevičiumi... Kas buvo nieks(Kaune) tas bus viskuo (Seime). Informuoti Pavilonienę, Symanko, vieną tokią aktyvę ambasadą, bei visus išįangės gerbėjus organizuotai pražygiuoti sostinės prospektu.

Čiūrka

Čiūrka portretas
Reikia vyriausio Raskevičiaus kreipimosi į savo bendruomenę dėl svetevyriavimo sustabdymo, ištikimybės vyro tarp vyro skatinimo ir laikino vykimo į Vokietijos homoseksualistų klubus.

Teisingai

Teisingai portretas
iskrypeliu visikai negaila...
VISI KOMENTARAI 40
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių