Uostamiestyje baigiamas įkurti šiuolaikinis branduolinės medicinos centras, skirtas onkologinių ligonių gydymui. Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) tampa trečiuoju moderniu onkologiniu gydymo centru Lietuvoje.

Įsigijo naują aparatūrą

Praėjusią savaitę KUL Branduolinės medicinos centre pirmajai pacientei buvo atlikta brachiterapijos procedūra. Moteris jau kurį laiką gydoma dėl onkologinės ligos.

Ligoninė taip pat pristatė ir naują radioterapijos įrangą.

Spindulinės terapijos gydymo būdas paprastai vadinamas švitinimu, kai naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė. Ji žaloja vėžio ląsteles ir taip stabdo jų plitimą.

Brachiterapija yra viena iš spindulinės terapijos sričių. Šis gydymas naudojamas iš vidaus, kai radioaktyvūs spinduliai sklinda iš medžiagų, įvestų tiesiogiai į pažeistą organą arba jos priartinamos prie pat auglio. Būtent dėl šios priežasties aplinkiniai audiniai apšvitinami minimaliai.

Brachiterapija derinama su išoriniu spinduliniu gydymu, prireikus – ir su operaciniu. Ji taikoma, kai po operacijos kyla abejonių dėl radikalaus auglio pašalinimo ir galimo ligos atsinaujinimo.

Pasak KUL vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, ligoninė iki šiol naudojo seną brachiterapijos įrangą, kuri vargino pacientes, o vyrams pasireikšdavo ir nemaloniais šalutiniais poveikiais.

"Kuo geresnė aparatūra, tuo efektyviau ji įveikia naviką", – antrino KUL Brachiterapijos sektoriaus vedėja Rasa Dagienė.

Tad dabar, naudojant modernią šiuolaikinę aparatūrą, brachiterapijos procedūra sutrumpėjo ir supaprastėjo, o aplikatorių įvedimas nebėra toks skausmingas kaip anksčiau.

Po procedūros – namo

Brachiterapija taikoma gimdos kaklelio, gimdos, prostatos, stemplės, plaučių, odos ir kitų onkologinių susirgimų gydymui.

R.Dagienė aiškino, kad šis gydymo būdas efektyvus, kai kitais metodais nelabai galima padėti dėl pernelyg didelio auglio. Tad būtina jį kuo greičiau ir efektyviau sumažinti.

Prieš brachiterapiją medicinos fizikai iš anksto apskaičiuoja švitinimo trukmę, jonizuojančios spinduliuotės šaltinio padėtį ir spindulių dozes. Brachiterapijos aparatas šiuos nurodymus atlieka automatiškai.

Per procedūrą pacientas atskiroje švitinimo patalpoje guli vienas, o gydytojas jį stebi vaizdo ekrane. Pati procedūra trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, tačiau daug ilgiau užtrunka pasiruošimas. Kai kada, priklausomai nuo vėžio vietos, taikoma nejautra.

Po brachiterapijos pacientui nereikia gultis į ligoninę. Jis iškart gali vykti namo.

Plinta odos vėžys

Pasak R.Dagienės, įsigyta rentgenoterapijos aparatūra ypač aktuali dabar, kai Lietuvoje vis dažniau nustatoma naujų odos vėžio atvejų. Jų gydymui taikoma paviršinė radioterapija.

Gilioji radioterapija skiriama, kai ligos metastazės išplitusios į šonkaulius ar kaulus, kur sudėtinga pritaikyti kitus gydymo būdus.

Anot V.Janušonio, visos šios procedūros – brachiterapijos ir radioterapijos – ligoniui yra nemokamos, nors ir kyla keblumų dėl finansavimo iš Ligonių kasų už suteiktas paslaugas.

Laukia paskutinis etapas

Naujoji brachiterapijos technika kainavo apie tris milijonus litų. Didžioji pinigų dalis skirta iš ES struktūrinių fondų.

Šią savaitę KUL medikai, padedami vokiečių, mokysis, kaip dirbti su naujuoju skaitmeniniu mamografu. Šios technologijos įsisavinimas bus paskutinis žingsnis modernaus onkologinio gydymo centro link. Būtent jis užbaigs skaitmeninių technologijų, skirtų onkologinių ligonių gydymui, etapą šioje ligoninėje.

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis ir pridėjus savų, ligoninė per kelerius metus Branduolinės medicinos centro aparatūrai, patalpų remontui bei įrengimui skyrė apie 15 mln litų.

Iki šiol daug onkologinių ligonių, prireikus modernaus onkologinio gydymo, važiuodavo į Vilnių ar Kauną. Dabar šias paslaugas jie gauna Klaipėdoje.