Beveik 5 procentai visų gyventojų turi įgimtą aneurizmą. Visi atvejai – labai skirtingi. Ne visos aneurizmos plyšta, ne visoms reikia chirurginio gydymo. Tačiau tyliąja žudike ji vadinama ne veltui – devyniais iš dešimties galvos smegenų aneurizmos atvejų pacientas nieko neįtaria iki tol, kol ji plyšta. Pasekmės – itin skaudžios, dažnai tai baigiasi mirtimi.

Apie itin staigią ir netikėtą jauno gimnazisto Eimanto mirtį, plyšus smegenų aneurizmai, šiandien mums gali papasakoti tik jo mama ir brolis. Eimantas tebuvo 18-kos, rodos, dar visas gyvenimas prieš akis...

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas profesorius Gytis Šustickas sako, kad tokie atvejai kaip Eimanto – itin reti, bet vis tik aneurizma nesirenka amžiaus. Ji gali užklupti kiekvieną iš mūsų. Pagrindinis simptomas – ūmus, staigus ir labai stiprus galvos skausmas, į kurį dažnas mūsų tikrai numojame ranka. O be reikalo. Tai gali būti perspėjimas apie labai klastingą ligą.

Kokios pagrindinės aneurizmos atsiradimo priežastys, kokią įtaką tam turi paveldimumas ir koks tyrimas gali tapti gelbėjimosi ratu – apie visa tai šiandien vakare per LRT TELEVIZIJĄ laidoje „Klauskite daktaro“ 17.10 val. Vedėjai Justinas Jankevičius ir Alvydas Unikauskas.