Klastingos ligos neišsiduoda beveik jokie simptomai: kuriems žmonėms atkreipti dėmesį?

Plačiau papasakojo gydytojas, intervencinis radiologas Audrius Širvinskas.

– Jei aneurizma yra praktiškai be simptomų, bet labai rizikinga, tai kaip žmogui apsaugoti save?

– Pacientai apie ligą dažnai sužino atsitiktinai. Kai kuriems pasireiškia galvos skausmai, tačiau susieti aneurizmą su galvos skausmais ne visada galima.

– Pacientas ateina su galvos skausmais ir jam atlikus tyrimus, būna nustatyta aneurizma. Bet ką daryti, jei žmogus nejaučia galvos skausmų ar kitų negalavimų? Ar žmogui tiesiog reikia eiti pas gydytoją ir ieškoti šios ligos?

– Šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto, kažkokio aiškaus atsakymo mes kaip ir negalime pasakyti. Reikia įsivaizduoti, kad eiliniam populiacijos žmogui Lietuvoje arba pasaulyje būti paveiktam nuo aneurizmos yra labai maža rizika. Žmogui, kuris nėra rizikos grupėje, kuris neturi rizikos faktorių, nepatarčiau labai nerimauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra rizikos faktoriai?

– Pirmiausiai, žiūrime į amžių. Amžius nuo 35 m. iki 65 m. yra ta populiacijos dalis, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį. Vaikams arba jauniems asmenims taip pat pasitaiko aneurizma, tačiau tai ypatingai reti atvejai. Todėl nereikia į tai koncentruotis taip stipriai. Tada rūkymas turi labai didelę įtaką. Ši liga pasitaiko dažniau moterims nei vyrams. Be to, ir paveldimumas yra vienas iš stipresnių faktorių. Jei pirmos eilės šeimos narių tarpe yra buvę aneurizmos atvejų, tikrai rekomenduočiau atkreipti dėmesį. Jei keli šeimos nariai yra turėję šią ligą, tai tada kuo skubiau reikia pasitikrinti ir atsilikti tyrimus. Į rizikos grupę papuola tie žmonės, kurie turi rizikos faktorių rinkinį.

– Kaip gydoma aneurizma? Ar tik operuojama, ar galima ir vaistais gydyti?

– Kol aneurizma yra nejuntama, kol yra nesuplyšusi, nėra kito būdo jos pagydyti, kaip tik intervenciniu, operaciniu būdu. Reikia prie jos prieiti, prisiliesti, kad ji būtų išjungta iš kraujotakos. Nėra žinoma, kad kokie nors vaistai galėtų turėti kokios nors įtakos. Smegenų aneurizmos gali susiformuoti daug kur, labai dažnai jos atsiranda kraujagyslių išsišakojimo vietose ir lokalizuojasi arčiau smegenų pamato.

„Kiekvienais metais rugsėjis yra smegenų aneurizmos sąmoningumo mėnuo. Mes kalbame apie šią ligą. Dvejus metus mes kalbėjome apie tai, kokia tai liga, kokie rizikos faktoriai, kokie gydymo būdai. Pamatėme, kad žinomumas padidėjo. Per tuos dvejus metus 15 proc. populiacijos daugiau žino apie šią ligą, bet problema yra tame, kad žmonės nesitiria. Kai kurie net žinodami, kad yra rizikos grupėje, nesitiria, nes nejaučia jokių simptomų. Šiais metais mūsų kampanijos žinutė yra kviesti žmones tikrintis ir tirtis. Mes kalbame apie rizikos faktorius. Jei žmogus identifikavo, kad yra rizikos grupėje, pirmiausiai turėtų pasitarti su šeimos gydytoju ir tada išsitirti“, – teigė Smegenų aneurizmos fondo vadovė Arūnė Simanavičienė.