Dėl oro temperatūros visada kyla nesutarimų: vieniems lietuviška vasara yra per šalta, kitiems – per karšta. Ar egzistuoja universali komforto zona ir ką reiškia, jei žmogui nuolat karšta arba šalta, pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis.

Reanimacijos skyriuje, kuriam V. Pilvinis vadovauja, ligoniai turi būti komfortiškoje aplinkoje. Ją jis apibūdino trimis veiksniais: temperatūra, drėgmė ir vėjo greitis. Jei oro, kuris supa pacientą, temperatūra yra apie 21 laipsnį, oro drėgmė yra apie 50 proc., o vėjo greitis – iki 0,1 m/s, tai galima pavadinti universalia komforto zona.

Tačiau, pasak gydytojo, tokios sąlygos ne visiems gali būti komfortiškos: „Kiekvienas žmogus pagal toleranciją šilumai yra labai individualus ir kiekvieno jų komforto zona gali būti skirtinga. Tai yra tikrai normalu“.

Pasak A. Pilvinio, posakis „blogo oro nėra – yra tik bloga apranga“ yra tikrų tikriausia tiesa ir kiekvienas vėsindamasis ar apsirengdamas šilčiau gali pasiekti savo komforto zoną. Esą patologiniai sutrikimai, susiję su temperatūros jautimu, yra labai reti.