Kraujo donorai mažiau serga hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų

  • Teksto dydis:

Kraujo donorų infekuotumo pernai metų apžvalga Lietuvoje rodo, jog sumažėjo sergančiųjų hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų, antradienį paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

„Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Anot centro, tiriant kraujo donorus pernai rasta mažiau hepatitų B ir C, tačiau daugiau sifilio. Tai rodo centro medikų atlikta kraujo donorų infekuotumo infekcijomis 2021 metų apžvalga.

Joje teigiama, kad pernai privalomai tiriant kraujo donorus dėl infekcijų serologinių žymenų, hepatitų B ir C infekcijos žymenys nustatyti 41 donorui, užpernai – 48.

Tiriant kraujo donorus dėl sifilio pernai nustatyti 33 donorų infekuotumo atvejai, 2020 metais dešimčia atvejų mažiau – 23.

Tiriant kraujo donorus dėl ŽIV infekcijos, nustatyti keturi ŽIV infekcijos atvejai (donacijos). Užpernai ŽIV infekcijos tarp kraujo donorų buvo rasta tiek pat. Tuo tarpu 2015–2019 metais donorų patikros metu ŽIV infekcija vidutiniškai buvo randama nuo septynių iki dešimties atvejų per metus.

Visų infekcijų serologinių žymenų, išskyrus ŽIV, daugiau nustatyta tarp pageidaujančių tapti donorais, lyginant su pastoviais donorais.

Analizuojant septynerių metų (2014–2020) kraujo donorų infekuotumo statistiką, nustatyta, kad infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo – hepatito C per minėtą laikotarpį sumažėjo 7,5 karto, kitų infekcinių žymenų (sifilio, ŽIV ir hepatito B infekcinių) – vidutiniškai 3,2 karto.

ULAC primena, kad siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis.

Nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.

Aptikus infekcinių ligų žymenis, visas donoro kraujas, ar jo komponentai toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių