Pajudėjo iš mirties taško

Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo "Smalsučiai" iniciatyva Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje surengtas susitikimas, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, Vyriausybės atstovai, "Smalsučių" klubo valdybos narys Darius Juotkus, Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo "Diabitė-plius" narė Asta Adomaitytė.

Po beveik dviejų valandų susitikimo iš ministerijų atstovų gautas pažadas, kad per du mėnesius bus paruoštas lėtinėmis ligomis sergančių vaikų priežiūros ugdymo įstaigose modelio projektas.

Pažadėta, kad visos reikalingos priemonės bus įgyvendinamos nuo kitų metų pradžios.

Diabeto klubų atstovai šiam projektui pateikė kelis pasiūlymus, vadovaudamiesi užsienio šalių praktika: ugdymo įstaiga galėtų pasirašyti sutartį su gydymo įstaiga, galinčia prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, kitas variantas – apmokyti pedagogus.

Dar viena pasiūlyta išeitis – ugdymo įstaigose dirbtų atestuota visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, galinti, pavyzdžiui, leisti insuliną, pamatuoti cukraus kiekį ir pan.

Diabeto klubų atstovų manymu, tinkamiausias variantas, jei darželiuose ir pradinėse mokyklose būtų nuolatinis specialistas, o vyresnėse klasėse pakaktų ir apmokytų pedagogų. Jie, pastebėję tam tikrus simptomus, pavyzdžiui, vaiko irzlumą, primintų pasimatuoti cukraus kiekį arba užkąsti.

Atsimušdavo į pažadus

Pasak klubo "Smalsučiai" vadovės Inos Juotkienės, pagaliau pradėtos spręsti senos problemos, susijusios su vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra ugdymo įstaigose. Priežiūros plano įgyvendinimas daugeliui šeimų, auginančių lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, gerokai palengvintų naštą.

Šios problemos sprendimo laukiama daugiau nei 10 metų, tačiau iki šiol visos sergančių vaikų interesus ginančios organizacijos atsimušdavo į tuščius valdininkų pažadus.

Šįkart išjudinti opų klausimą pavyko, kai raštu buvo kreiptasi tiesiogiai į premjerą. Tikimasi, kad ministerijų duoti pažadai nėra tik premjero, kandidatuojančio į šalies vadovo postą, rinkimų kalbos.

Tvarkos įgyvendinimui trukdo tai, jog tuo turi rūpintis net trys ministerijos. Tačiau tikimasi, kad įsitraukus Vyriausybei labiau pavyks išjudinti aktualią problemą.

Susidaro dviprasmė situacija

Kaip sakė klubo "Smalsučiai" valdybos narys D.Juotkus, šiandien pagal galiojančius įstatymus lėtinėmis ligomis sergančių vaikų net gali nepriimti į darželius – egzistuoja tvarka, kad vaikas darželyje negali turėti medikamentų.

"Sergantis pirmojo tipo cukriniu diabetu vaikas su insulino pompa jau turi medikamentus, ir gana stiprius. Vieniems vaikams tai yra vaistai, o sveikam vaikui tai gali tapti nuodu", – apie dviprasmišką šiandienos situaciją pasakojo D.Juotka.

Tėvai po tris ar keturis kartus per dieną važiuoja į mokyklą ar darželį pamatuoti vaikui cukraus kiekį kraujyje arba suleisti insuliną.

Kol nėra įteisintos tvarkos dėl lėtinėmis ligomis sergančių vaikų ugdymo įstaigose, tvarkomasi pagal aplinkybes ir pedagogų geranoriškumą. Dažniausiai rūpintis tokiu vaiku tenka patiems tėvams.

"Dabar dažniausiai taikoma tokia praktika, kad darželio vadovai sutinka priimti vaiką, tačiau kratosi atsakomybės už jo sveikatą. Panaši situacija ir mokyklose – tėvai patys prižiūri savo sergančius vaikus. Tėvai po tris ar keturis kartus per dieną važiuoja į mokyklą ar darželį pamatuoti vaikui cukraus kiekį kraujyje arba suleisti insuliną", – pasakojo D.Juotka.

Apie 80–90 proc. tėvų patys važinėjasi į darželius ar mokyklas, tik nedidelė dalis susitaria su auklėtojomis ar pradinių klasių mokytojomis, kurios sutinka pasirūpinti vaiku. Kiti pedagogai kategoriškai kratosi tokios atsakomybės.

Praėjusiais metais klubas "Smalsučiai" buvo laimėjęs savivaldybės remiamą projektą, kur viena iš numatytų veiklų buvo mokytojų mokymas, kaip atpažinti cukrinio diabeto požymius. Klubo vadovai pasakojo, kad mokytojai, deja, vangiai dalyvavo šiuose mokymuose.

Prasilenkia su realybe

D.Juotka apgailestauja, kad pagal dabar galiojančią tvarką darželį tėvai turi rinktis pagal gyvenamąją vietą.

"Įsivaizduokite, jeigu aš gyvenu Mažajame Kaimelyje, o dirbu Jūrininkų prospekte. Kasdien po kelis kartus per dieną turiu važiuoti iš vieno miesto galo į kitą, kad pamatuočiau vaikui cukraus kiekį arba suleisčiau insuliną", – pateikė pavyzdį pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad asmens apsaugos įstatymas prasilenkia su realybe: gydytojas negali informuoti mokyklos apie sergantį vaiką. Tačiau kartu pažeidžiamos vaiko teisės: kai niekas nežino apie jo ligą, vaikas yra neapsaugotas.

Neketina nuleisti rankų

Lėtinėmis ligomis sergančių vaikų priežiūros ugdymo įstaigose tvarkos įgyvendinimas padėtų tėvams, auginantiems ne tik pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus, bet ir bronchine astma, epilepsija ir kitomis lėtinėmis ligomis.

Pasak D.Juotkos, net jei po kelių mėnesių opi problema būtų pamiršta, neketinama nuleisti rankų, o prireikus galvojama net kreiptis į Europos vaikų teisių atsakingas institucijas, teismus, nes valstybė privalo pasirūpinti sergančiais vaikais.

"Jeigu valdžios atstovai bus geranoriški, pokyčius įgyvendinsime nuo kitų metų pradžios. Jeigu ne, teks kariauti, bet vis tiek savo pasieksime", – ryžtingai nusiteikęs klubo atstovas.