Šiemet Lietuvoje planuojama sulaukti pirmojo saulės energijos pagalba išdžiovinto kokybiškų vaistažolių ir vaistinių augalų derliaus. Dar praėjusią liepą Mažosios Lietuvos regione, Pagėgių savivaldybėje apsijungusios penkios bendruomenės išmoko, kaip skinti žoleles, o šiemet jas auginti ir džiovinti pamėgins patys.

Žmones šiam bendram triūsui sutelkė projektas „Vaistingųjų ir prieskoninių augalų verslo organizavimo galimybės Vilkyškių, Ošgirių, Bitėnų, Kriokiškio, Šukų bendruomenėse“. Šiemet naujų dalykų jiems padės išmokti Aleksandro Stulginskio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslininkai, kuruojantys naują sklaidos projektą.

Pamokos vyksta jau metus

Praėjusiais metais vietos bendruomenės pateikė paraišką „Lietuvos kaimo tinklui“ ir ėmėsi naujojo amato. Rambyno regioninio parko, mažai civilizacijos paliestos gamtos apsuptyje bendruomenių projektą koordinuojantis Sigitas Stonys neslėpė, jog viskas prasidėjo nuo svarstymų kodėl reikalingi vaistiniai augalai, kaip jie naudingi žmogui, ir tik po to mokintasi, kaip juos rinkti ar džiovinti.

Per šį laikotarpį praktiškai baigta mokymų studija „Tyrimas dalyvaujant“, kurią organizavo Aleksandro Stulginskio universiteto Mokslo ir technologijų parkas. Bendruomenės nariams vedliu po vaistažolių ir vaistingųjų augalų pasaulį tapo Lietuvoje žinomas žolininkas, farmacininkas Virgilijus Krikevičius.

„Vaistinius augalus renka apmokymų metu paruošta žmonių komanda. Jie turi rinkėjų pažymėjimus, vadinasi žino, kur, kada ir kaip rinkti. Kad nepakenktų gamtai, kad nesurinktų iš pakelių ir laikytųsi kitų mūsų susitartų dalykų... Kartu tai ir psichologinis momentas. Juk kaime gandas labai greitai plinta. Jei kažkas nutiktų, jie neteks pažymėjimo, o kartu galimybės priduoti savo surinktų žolelių į džiovyklą, į bendruomenę ir, žinoma, gauti pajamų. Mūsų projekto pagrindinis tikslas – ne uždirbti, bet kad bendruomenių žmonės atrastų naudingos veiklos ir dar galėtų prisidurti“, - teigė bendruomenių projekto koordinatorius.

Šiemet – nauji iššūkiai

Kol kas bendruomenė tik rinko žoleles iš laukinės gamtos, bet patys jų nesodino ir nesėjo. Šiemet to pramokti jiems padės mokslo, studijų ir verslo centro „Slėnis Nemunas“ mokslininkai, kurie ir papasakos vietos bendruomenių nariams ir ūkininkams apie naująjį projekto etapą – patars, kokio rūgštingumo, kokio slankumo žemėje vaistinius augalus sėti ir sodinti.

„Gyvenantys kaime žemės turi tikrai pakankamai, tiesiog galės užsiimti dar viena nauja ūkine veikla. Iš visų bendruomenių narių yra sudaryta darbo grupė, kuri ir priima sprendimus: nuo galimos žolelių pardavimo kainos iki darbų pasiskirstymo – kas atsakingas už žaliavų surinkimą, džiovyklos priežiūrą, patį džiovinimą ar vaistažolių fasavimą. Tai koordinacinė darbo grupė, kurioje yra po 1-2 žmones iš kiekvienos bendruomenės“, - veiklos subtilybes aiškino S. Stonys.

Balandžio 28-ąją susidomėjusiems žmonėms bus rengiamas pirmasis šviečiamasis ir skatinamasis projekto „Perspektyvių vaistinių augalų auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant Saulės energiją, sklaida“ seminaras.

„Vilkyškiuose padėjome įsirengti vaistažolių džiovyklą, naudojančią Saulės energiją. Vietos bendruomenę pamokinsime, kaip džiovinti surinktas arba pačių užaugintas vaistažoles. Karu vyksime padrąsinti ir paragini imtis netradicinio ūkininkavimo formų, pasidalinti savo patirtimi, - seminaro tikslus įvardino asociacijos „Slėnis Nemunas“ projekto administratorius, ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto, Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros dėstytojas, prodekanas doc. dr. Egidijus Zvicevičius, pridurdamas. – Matyt ne visa bendruomenė vienu ypu imsis auginti savas plantacijas, tačiau užsiims ir jų rinkimu. Žmonės suinteresuoti, susidomėję, tad pamėginsime juos ir pamokinti“.

Ūkininkų išaugintas vaistažoles technologiniu požiūriu ir nauda sveikatai galima laikyti lygiavertėmis randamoms pievose ir miškuose. Visos vaistažolės bus adaptuotos mūsų klimato sąlygoms. Projekto kuratoriai planuoja ir akciją, kurios metu dalį daigų padalins nemokamai, siekdami populiarinti vaistažolininkystę kaip netradicinę ir aplinkai palankią ūkininkavimo formą žemės ir miškų ūkiuose.

Sklaidos projektą sudaro 4 veiklos, iš kuriu dvi susijusios su margalapių aktinidijų (Actinidia kolomikta) auginimu ir uogų perdirbimu, o kitos dvi – su vaistinių augalų – rausvažiedės ežiuolės (Echinaceae purpureae herba) ir paprastosios sukatžolės (Leonuri herba) auginimu ir džiovinimu.

„Parodomieji bandymai pradedami šiemet juos po vieną kiekvienai minėtai veiklai įrengiant ūkininkų ūkiuose. ASU ir VDU Botanikos sode visas veiklas išmėgins ir patys mokslininkai“, - aiškino E. Zvicevičius.

„Saulės namus“ sukūrė mokslininkai

Kad Saulės energijos galimybės būtų pasitelktos tokio tipo ir tokio dydžio pervežamai džiovyklai, S. Stonio teigimu, girdėti tikrai niekur neteko. Ji suprojektuota metaliniame jūriniame konteineryje 6 x 2,5 x 2,5 metrų, o galingos saulės baterijos stovi tartum ant vienšlaičio stogo. Bendruomenė jau išsinuomojo šią ASU mokslininkų sukurtą vaistingųjų ir prieskoninių augalų džiovyklą, kurios pagrindinis principas – Saulės energijos naudojimas.

„Šviečiant saulei augalų džiovinimas vyksta saulės pašildytu oru. Per dieną įkaitę dviejų tipų saulės kolektoriai, kurie šildo vandenį boilerio talpose, akumuliuoja šilumą ir naktį šildo iš šių talpų. Taigi, džiovykla veikia dviem būdais, ir šviesiu, ir tamsiu paros metu. Jei nutiktų taip, kad 3-4 dienas „pradingtų“ saulė, tokiu atveju galima pajungti ir elektrą“, - aiškino bendruomenių projekto koordinatorius.

Mokslininkai nurodo, kad minėtoje pervežamoje vaistinių-prieskoninių augalų džiovykloje džiovinimo agento šildymui derinamas dviejų skirtingų tipų saulės kolektorių darbas. Dar vienas inovatyvus projektas – stacionari vaistinių-prieskoninių augalų džiovykla, kuri gali būti naujai technologiškai suprojektuota arba įrengta rekonstravus jau esamą statinį. Čia džiovinimo agentui pašildyti naudojamas orinis saulės kolektorius ir malkomis kūrenamas katilas. Yra galimybė naudoti saulės kolektorius vandeniui šildyti arba paprasčiausiai elektrinius tenus. Abi džiovyklos tinka ne tik vaistinių-prieskoninių augalų, bet ir vaisių, uogų, grybų džiovinimui.

Lietuviškos saulės – su kaupu

Bendruomenių projekto koordinatoriaus teigimu, viskas priklausys nuo to, kokia bus ta mūsų vasara. Jau šie metai esą parodys, ar penkias bendruomenes pervežama džiovykla tenkina ir ar pateisina lūkesčius. Tada esą ir bus nuspręsta, ar reikia toliau tęsti šį projektą.

„Nors dabar jau antra diena saulė nelabai šviečia, tačiau džiovykloje vis dar išsilaiko reikiama temperatūra. Jei vasarą be perstojo lis, o džiovykla bus užkrauta, tokiu atveju galėsime panaudoti elektros energiją. Ir tik kritiniu atveju. Beje, vaistažoles džiovinant su karštu oru sugadinti galima daug greičiau, nei su šiek tiek vėsesniu. Tiesiog kai lynoja, ventiliacija dirba, o džiovykloj prišildo iki 30 laipsnių. To visiškai užtenka. Tiek džiovyklos kūrėjams ASU mokslininkams, tiek ir mums visa tai nauja. Ir jie, ir mes eksperimentuojame. Jie paskaičiavo ir pagamino ją, o mes žiūrime, kaip galima ją panaudoti praktikoje“, - aiškino vilkyškietis.

Jei viskas gerai pavyks ir šių metų derlius padės uždirbti bendruomenės lėšų, tuomet, S.Stonio teigimu, nereikės imti projekto ir jie džiovyklą nuomosis patys. Kaip sekėsi, paaiškės sezono pabaigoje – rugpjūčio gale.

„Didžiausias ir masiškiausias vaistažolių gavimas vyksta iki Joninių, o vėliau renkamos tik tam tikros žolelės. Geriausias savybes jos išlaiko iki minėtos šventės“, - apie vaistažolių subtilybes aiškino bendruomenių projekto koordinatorius.

Džiovyklos pranašumai – akivaizdūs

Ir bendruomenių projekto koordinatorius, ir mokslininkai tikina, kad šis vaistažolių džiovinimo būdas žymiai geresnis nei įprastas.

„Pirma, džiovykla gali palaikyti visus technologinius reikalavimus, reikiamą 30-35 laipsnių temperatūrą, kuri palaikoma automatiškai. Antra, nereikia naudoti tam nei elektros, nei užpildymo dujomis. Manau mums pilnai užteks Saulės energijos“, - įrenginio pliusus vardino S. Stonys. – Beje, kol šviečia saulė, tol ir žolelės auga. Žiemos laikotarpiu dėl šviesos kiekio nesibaiminame, nes nebus ką džiovinti“.

Mokslininkų apskaičiavimais, vaistinių augalų žaliosios masės drėgnis derliaus nuėmimo metu siekia 70–80 proc., o per 3-4 dienas tai būtina išdžiovinti iki 10–13 proc. drėgnio, kitaip tariant – iš 100 kg vaistažolių išgarinti beveik 80 kg vandens. Džiovinant svarbu sukurti ir išlaikyti optimalias džiovinimo sąlygas – prapučiamo oro srauto temperatūrą ir intensyvumą. Viso to padeda pasiekti abi Saulės spinduliuotę naudojančios džiovyklos.

Džiovinant įprastais būdais esą patiriami didesni biologiškai aktyvių komponentų nuostoliai, yra pavojus užteršti žaliava mikromicetais (pelėsiniais grybais) ir mikotoksinais. Kartu prastėja ir vaistinės augalinės žaliavos kokybė prastėja.

Skirtingų krašto geografinių regionų ūkiuose vykdomas projektas išsiskiria siekiu propaguoti energetinius išteklius ir aplinką tausojančiais, išauginamos ir perdirbamos produkcijos kokybę gerinančias bei konkurencingo ūkininkavimo plėtrą šalyje skatinančiais sprendimais.

Lietuvoje kasmet perdirbama beveik 900 tonų vaistinės augalinės žaliavos. Apie 65 proc. šio kiekio yra importuojama, nors sąlygos – dirvožemis, klimatas ir neužteršta aplinka, palankios vaistinių augalų auginimui.

Bendruomenė laukia smalsuolių

Bendruomenių projekto koordinatoriaus teigimu, jų veikla prasidėjo nuo kelių žmonių, o dabar jų vis daugiau ir daugiau. Šiemet bendruomenė dalyvavo 17-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi...“. Jų stendas ne tik buvo apdovanotas ūkio ministro padėkos raštu, bet ir sulaukė didžiulio susidomėjimo.

„Pirma – mūsų projektas inovatyvus, antra – jo ėmėsi ne verslas, o susitelkusios bendruomenės. Jau praėjusį savaitgalį sulaukėme svečių iš Druskininkų, kur žmonės apsijungę iš 6 bendruomenių. Atvyko pasižiūrėti, ką ir kaip mes darome. Maloniai pabendravome. Sulaukiame ir skambučių. Rugpjūtį viena bendruomenė žadėjo užsukti. Daugelis šiuo projektu paprasčiausiai domisi“, - teigiamus įspūdžius vardino S. Stonys.

Bendruomenei jau aišku, kokius vaistinius augalus rinkti, kaip juos pakuoti. Klientų ratas, realizacijos paieška ar platinimo galimybės esą nėra pagrindiniai uždaviniai. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartis su Pagėgių krašto turizmo informacijos centru, Martyno Jankaus muziejumi ir kitomis įstaigomis, kuriose lankosi į šį kraštą atvykę turistai. Taip pat žadama įrengti vaistažolių ir vaistingųjų augalų stendus. Bendruomenininkai nusiteikę dalyvauti kuo daugiau mugių, parodų.

„Mums svarbu pats procesas, žinios, o galutinis – pardavimo – rezultatas – tik iš dalies. Norime, kad žmonės galėtų įsigyti rankomis ir nedideliais kiekiais, o ne fabrikiniu būdu rinktų vaistinių žolelių. Žymimės, kas jas surinko, kokiame miške ar kokioje vietoje ir kaip surinko. Viską sekame – nuo pradžios iki vartotojo. Tikrai netapsime milžiniška gamykla ar dideliais kiekiais gaminančia bendruomene“, - įsitikinęs projekto vilkyškietis.

Mažoji Lietuva senovėje garsėjo išskirtinės sudėties ir kokybės tija (arbata) ir kafija (kava). šiandien Vilkyškių bendruomenė visiems besidomintiems sveika gyvensena, vaistažolių verslu, sveiku maistu, krašto istorija ir kultūra yra parengusi edukacinę programą. Čia taip pat galima susipažinti su vaistingųjų augalų panaudojimu sveikatingumo, pirties procedūroms, paragauti senųjų šio krašto gyventojų šišioniškių šiupinio ir vietos arbatų ir gauti suvenyrinį jų rinkinį į namus lauktuvių.