Maisto etiketes skaityti būtina, ir to dar negana Pereiti į pagrindinį turinį

Maisto etiketes skaityti būtina, ir to dar negana

2016-10-13 17:30

Etiketės klaidina dėl trijų priežasčių: dėl gamintojų, kurie nori parodyti, kad produktas geresnis, nei jis yra, dėl maisto ženklinimo taisyklių, kurios verčia rašyti tai, ko žmonės nesupranta, ir dėl to, kad mes jų neskaitome.

Maisto etiketes skaityti būtina, ir to dar negana
Maisto etiketes skaityti būtina, ir to dar negana / Pixabay nuotr.

Formalūs reikalavimai

Dažniausias atvejis – kai maisto produkto aprašas skamba gerai, o pakuotės turinys kitoks. Pateiksiu du pavyzdžius: aliejų ir sultis.

"Extra virgin" alyvuogių aliejus yra neabejotinai sveikas ir naudingas maistas. Tačiau ne kiekvienas. Ir iš pavadinimo nelabai atskirsi, kuris yra kuris.

Yra formalūs reikalavimai, kuriuos įvykdęs, gamintojas turi teisę vartoti frazes "Extra virgin" ir "Virgin". Dažniausiai jis tuos reikalavimus ir vykdo. Bet mums, kaip vartotojams, rūpi ne jie, o realios to aliejaus savybės, visų pirma polifenolių gausa.

O jų gali būti arba gali nebūti. Ir tik aliejaus spaudėjas žino,  kada ir kokias alyvuoges nuskynė, kaip greitai ir netrankydamas jas pristatė į spaudyklą, ar visų technologinių reikalavimų laikėsi spaudimo, pilstymo ir laikymo metu. Ant etiketės to nematysime. Galime tik ragauti ir suprasti iš skonio bei kvapo (bet to reikia išmokti) arba pasitikėti autoritetais, kurie moka atskirti, rekomenduojamais pardavėjais, gamintojais ir prekės ženklais.

Neklaidina, bet slepia

Šiuo atveju galima sakyti, kad etiketė neklaidina, tik nesuteikia norimos informacijos.

Gali būti ir tikro klaidinimo. Pavyzdžiui, užrašyta, kad butelyje – 100 proc. alyvuogių aliejus. Žmonės mano, kad tai šalto spaudimo aliejus. O jis yra rafinuotas!

Jei norime šalto spaudimo, turime rinktis "virgin", jei aukštesnės kokybės šalto spaudimo – "extra virgin". Šimtaprocentis alyvuogių aliejus reiškia tik tai, kad jis neskiestas kitais, pigesniais, aliejais.

Tas pats triukas taikomas ir sultims. Neretai matome parašyta: 100 proc. apelsinų, kriaušių ar granatų sultys. Tai nereiškia, kad jos spaustos iš pačių vaisių. Pažiūrėjus sudėtį nurodyta, kad jos – iš koncentrato.

Kas krenta į akis

Panašiai ir žodis "šviežios", užrašytas ant pakuotės, gali būti nieko vertas.

Renkantis sultis labai rekomenduoju skaityti sudėtį, o ne šūkius ir pavadinimus. Juolab kad vizualiai ypač nesunku supainioti sultis su gėrimais ir nektarais. O sudėtį, perkant sultis, bet kuriuo atveju pravartu patikrinti, kad nebūtų pridėta konservantų, kvapiklių ar cukraus.

Galioja bendra taisyklė: jei neparašyta, kad produktas nerafinuotas, jis tikrai bus rafinuotas. Tarkime, jei į sudėtį įeina miltai, cukrus ir aliejus, būkite tikri, kad aliejus rafinuotas, cukrus rafinuotas ir aliejus rafinuotas. Jei nerašoma, kokios rūšies aliejus, Europos rinkoje tai greičiausia bus rapsų aliejus, jei JAV – kukurūzų ar sojų. Tie, kurie yra pigiausi.

Viso to mes dažniausiai nematome. Akis fiksuoja pakuotės spalvas, piešinėlius, užrašus ir kainas. Perskaitykime sudėtį, o tada į kainą pažiūrėkime iš naujo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų