Pas gydytoją – tik, kai nebėra išeities, o prevencija taip ir liko neišnaudota. Tokia nereta lietuvio sveikatos istorija, bet tik ne vilniečio Rimanto.

„Mano amžiuje jau yra rekomenduotinos patikros, tai tikrinuosi“, – sakė vyras.

„Kadangi vyrai galvoja, kad yra stiprūs, sveiki ir drąsūs, jie neina tikrintis“, – pridūrė Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys.

Lietuvoje kasmet prostatos vėžys nustatomas daugiau nei 2 tūkst. vyrų, šiuo metu šalyje gyvena daugiau nei 24 tūkst. sergančiųjų. Deja, dalis jų neišgyvens. Nors medicina sparčiai progresuoja, nuo prostatos vėžio kasmet Lietuvoje miršta apie 500–600 vyrų. 

„Vyrai Lietuvoje gyvena aštuoniais metais trumpiau ir viena iš priežasčių – vėlyvai nustatomi susirgimai“, – kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas.

Anksti aptikus ligą galima sėkmingai gydyti, o ilgą laiką vėžys gali vystytis nepastebimai ir apie save neišsiduoti.

„Paimti kraują iš venos privačioje laboratorijoje – tai alaus bokalo dydžio išlaidos ir esi ramus“, – pabrėžė P. Rakštys.

„50–69 metų vyrai turėtų kartą per dvejus metus atlikti šį tyrimą“, – priminė S. Čaplinskas.

LNK stop kadras

Nemaloni tik tolimesnė eiga – biopsija, jeigu jos reikia.

„Tai pakankamai skausminga procedūra – 12 kartų duriama į prostatą“, – akcentavo pašnekovas

„Aklos biopsijos, be nejautros, kas antram pacientui duoda neigiamą rezultatą – tik dėl to, kad jos atliktos nesitaikant į židinį“, – sakė gydytojas urologas, Urologų draugijos viceprezidentas Aušvydas Patašius.

Vėžio institutas su Vėžio centru šiuo metu kviečia pacientus iš Šeškinės ir Santaros klinikų Šeimos medicinos centro išsitirti pagal naują algoritmą.

„Įsivertinus rizikas atliekame magnetinį rezonansą ir jeigu turime taikinį – tik tada darome biopsiją. Šiuolaikinės procedūros nebėra tokios grubios. Esame pasiruošę šį algoritmą taikyti visai Lietuvai, o Europoje jis dar tik testuojamas“, – paaiškino A. Patašius.

Ledų pralaužimas tiesiogine prasme prostatos vėžiui taip pat turi įtakos.

„Žmonės lipa į vandenį žiemą, jeigu nėra įpratę, padaro pirmą neigiamą žingsnį – prostatitas atsiranda pasėdėjus ilgai ant šalto akmens. Jeigu tu iš nevilties ar nori pasirodyti, tai tas kietumas gali baigtis liūdnai. Tai gali būti ir nuo smūgio, jodinėjimo, dažno važiavimo dviračiu“, – teigė P. Rakštys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau yra ir išimčių – diagnozę išgirsta ir sveikuoliai.

„Prisiminkite vieną Seimo narį, sveikuolį, kuris darė triukus ant sniego ir susirgo prostatos vėžiu“, – sakė pašnekovas.

Kiti rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, judėjimo stoka, per didelė kūno masė ir genetika.

„Yra ryšys – jeigu šeimoje broliai ar tėvas sirgo, rizika didesnė. Yra paveldimi genai“, – aiškino Nacionalinio vėžio centro direktorius Valdas Pečeliūnas.

„Ne tik prostatos – galėjo ir močiutė sirgti krūties ar gimdos kaklelio vėžiu. Tai reiškia, kad ir vyras turi galimybę susirgti prostatos vėžiu“, – pridūrė Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas.

Esant susirgimų šeimoje, vyrai pasitikrinti kviečiami jau nuo 45 metų.