„Kaip visada – per tą beprotišką tempą – prieš keturias savaites paruoštas tekstas – patogiai baigtas saviizoliacijoje. Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19 infekcija? Jau nerasime šeimos gydytojo, nesusidūrusio su pasveikusiu nuo COVID-19. „Daktare, nesuprantu, bet aš pavargstu vos nušluosčiusi dulkes – turiu prisėsti ir atsikvėpti“ – čia trisdešimtmetės jaunos mamos žodžiai. „Negaliu pakankamai lengvai kvėpuot vaikščiodamas, o kai užlipu į antra aukštą – jaučiu oro trūkumą…“, „Man širdis labai daužosi, krūtinėje jaučiu lyg drebėjimą, ir vis pamirštu, kur ką padėjau, ko ėjau, miegas labia blogas“ – čia du mano pacientai, gydyti ligoninėje. „Mama po ligoninės grįžusi – na, tokia nuolat susierzinusi, blogai miega, negali visko pasidaryti, turbūt todėl pyksta…“. Čia realios situacijos kasdienėje mūsų praktikoje dabar“, – feisbuke rašė medikė.

Atsigavimas po ligos gali užtrukti nuo 2-4 savaičių iki kelių mėnesių.

Pasak J. Dūdienės, COVID-19 turi ir liekamuosius reiškinius. „Pasigilinau – jau įvairios didelės klinikos, m.dr. su kolegomis visame pasaulyje aprašo „po COVID-19 sindromą“. Kas liūdina – kad šis kartais pasireiškia net ir lėtinių ligų neturintiems pacientams, persirgusiems koronavirusine infekcija, net ir patyrus tik lengvus simptomus. Žinoma, dažniau tai pasireiškia vyresnio amžiaus su lėtinėmis ligomis žmonėms. Atsigavimas po ligos gali užtrukti nuo 2-4 savaičių iki kelių mėnesių. Bet tikrai mažesnei daliai persirgusiųjų.

Dažniausi liekamieji reiškiniai:

– nuovargis, kuris gali būti „gilus“, atliekant vos lengvus namų ruošos darbus – kaip skalbinių tvarkymas ar dulkių šluostymas, ar pasivaikščiojimo su šunimi ir nepraeinantis net pailsėjus, pasnaudus;

– kvėpavimo trūkumas – net ir nedidelio fizinio krūvio metu, sumažėjusi ištvermė;

– kosulys – sausas, be atsikosėjimo, retas;

– raumenų, sąnarių, krūtinės skausmai;

– galvos skausmas, svaigimas;

– atminties sutrikimas, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, blogas miegas;

– po gydymo intensyvios pagalbos skyriuose, po DPV (dirbtinės plaučių ventiliacijos) gali išsivystyti potrauminio streso sindromas, nerimo sutrikimas, depresija. Būtina tokios būklės neignoruoti ir kreiptis pagalbos laiku“, – įspėjo specialistė.

Freepik.com nuotr.

Tačiau medikė neatmeta ir fakto, jog COVID-19 persirgęs žmogus gali jausti ir ilgalaikes pasekmes. „Viskas gana dėsninga ir dėl ilgalaikių pasekmių (gerai, kad jos yra retos) – priklausomai kokį organą koronavirusas pažeidžia – gali vystytis plaučių fibrozė (randėjimas, prasidėti ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumo rizika, dėl krešėjimo sutrikimo (klampumo) – smulkių trombų gamybos, gali būti pažeistos smulkios kraujagyslės – dėl ko gali įvykti širdies infarktas arba insultas, gali išsivystyti ir širdies ritmo sutrikimai ar širdies nepakankamumas. Beje, panašūs ilgalaikiai poinfekciniai sindromai (fizinio ir protinio aktyvumo sumažėjimas, nuovargis, nepraeinantis pailsėjus) – aprašomi medicininėje literatūroje jau ne pirmus metus – ir SARS infekcijos pasekmės (arba HBV, HCV, CMV virusų sukelti reiškiniai). O ilgai išliekantys galvos skausmai, svaigimas ir nuovargis – ne vieno paciento palydovas persirgus ir sunkia forma erkinį encefalitą (kaip pavyzdys). Arba kardiomiopatija po persirgto gripo – tikrai seniai žinoma komplikacija“, – vardijo J. Dūdienė.

„Dabar daug rašoma apie po COVID-19 sindromo reabilitaciją – po sunkių formų pasaulyje (tiek ir pas mus (tikiuosi) tai vyks sklandžiai) ji atliekama reabilitologų, kineziterapeutų priežiūroje. Radau tokius šešis žingsnius (aktualu ir fizinį darbą dirbantiems, lygiai kaip ir protinį/kūrybinį darbą turintiems):

1. Mankšta – fizinis aktyvumas. Būtina sąlyga – krūvį didinti palaipsniui, atlikti reguliariai kasdien. Labai rekomenduojama treniruoti pilvinį kvėpavimą. Pratimai įkvėpimas : iškvėpimas = 2:4. Ištvermė turi būti treniruojama nuosekliai, jei fizinio aktyvumo ir intensyvesnio kalbėjimo metu prasideda kvėpavimo pasunkėjimas, oro trūkumas – stabtelkite (nebejudėkite, nebekalbėkite), susitelkite į ramų įkvėpimą-iškvėpimą. Netgi perkelkite dėmesį nuo savo būsenos – į horizontą, į paveikslą. Padeda trūkstant oro – atsisėdus pasilenkti į priekį.

2. Mityba. Reguliarus, visavertis sveikatai palankus gausus vitaminų ir mineralų šviežias maistas. Svorio pokyčiai COVID-19 infekcijos metu įvairuoja – didėja/mažėja. Turi būti daržovių, baltymų (kiaušiniai, paukštiena, varškė, augaliniai baltymai); maistas nekeptas, nerūkytas – tai tikrai svarbu (lengvai virškinamas, troškintas, virtas). Tinka tęsti ir visus ligos metu vartotus maisto papildus ir vitaminus.

3. Atminties pratimai (COVID-19 pažeidžia atminties centrą). Mąstymo ir dėmesingumo atsistatymui – lavinantys – puzzle dėlionės; atminties žaidimai/pratimai ar net eilėraščių, dainų mokymasis mintinai – viskas, kas priverčia protą dirbti. Aktualu irgi krūvį didinti – nuo lengvo iki „aštraus proto“ reikalaujančių užduočių. Ypatingai svarbus kokybiškas, pakankamas miegas! Nerimo profilaktika.

Priimkite pagalbą net paprastuose buitiniuose reikaluose – tai padės kovoti su išsekimu, palaipsniui atgauti savo energingumą.

4. Suprasti, kad negrįžtama į savo gyvenimo tempą vos grįžus iš ligoninės, ar po ambulatorinio gydymo vos parašius „COVID-19 infekcija baigta“. Įvertinkite savo lūkesčius, sulėtinkite tempą – galimas pereinamasis laikotarpis – grįžimui į ankstesnes darbingumo vėžias.

5. Atkreipkite dėmesį į nerimą keliančius signalus – net jeigu tai užsitesęs galvos skausmas ar intensyvus nuovargis, nerimas – kreipkitės dėl ištyrimo

6. Priimkite pagalbą net paprastuose buitiniuose reikaluose – tai padės kovoti su išsekimu, palaipsniui atgauti savo energingumą“, – pagrindinius punktus vardijo specialistė.

J. Dūdienės teigimu, į įprastą gyvenimą po ligos reikėtų grįžti pamažu. „Turėkite omenyje, kad jūs ką tik nugalėjote ligą (kaip ir COVID-19, taip ir bet kokią kitą sunkią infekcinę ligą), kuri ypatingai ūmiai pažeidė jūsų imuninę sistemą, ir būtų labai protinga grįžti prie kasdienių darbų palaipsniui, o ne nerti stačia galva atgal į beprotišką tempą“, – įrašą feisbuke baigė medikė.