Ir tikrino, ir patarė

Jau 10 metų Lietuvoje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykdomos akcijos, kai žmonės raginami ir kviečiami pasitikrinti savo odą, esančius apgamus. Tai visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Gegužės 2 d. ligoninėje buvo patikrinta daugiau nei 50 žmonių. Skirtingai nei praėjusiais metais, šįkart nebuvo diagnozuota nė viena melanoma. Patikros metu buvo nustatytos kito odos vėžio formos, ikivėžiniai odos susirgimai, pakitę apgamai.

Akcijos dieną pacientams buvo vykdoma ir švietėjiška veikla – atvykusieji buvo supažindinti su apsauginiais kremais nuo saulės, paaiškinta saulės žala ir nauda, saugus elgesys saulėje. Kai kuriem pacientams skirtas chirurginis ar vietinis gydymas vaistais.

Sukelia didžiausią mirtingumą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais jame sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovės bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, statistika – negailestinga. Duomenys rodo, kad melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, be to, ji yra ir dažniausias onkologinis susirgimas.

"Melanoma yra agresyviausias ir pavojingiausias odos vėžio tipas. Tai labai greitai augantis ir plintantis piktybinis navikas", – įspėjo J.Česienė.

Anot jos, sergamumas melanoma didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Šis rodiklis kasmet išauga maždaug 5 proc.

Pavyzdžiui, Lietuvoje vyrų melanomos atvejų skaičius padidėjo 4 proc., moterų – 2,3 proc. Nors tai suaugusių žmonių liga, vaikų melanoma (priskiriama iki 21 metų amžiaus) sudaro 1–4 proc. visų melanomos atvejų.

Tiria pažangiais metodais

Nerimaujantiesiems dėl apgamų ar tiesiog norintiesiems juos pasitikrinti profilaktiškai, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekami modernūs tyrimai profesionalia įranga. J.Česienė teigė, jog odos darinius padeda apžiūrėti ligoninėje naudojamas siaskopas ir dermatoskopas.

Siaskopija yra vadinama spektrofotometrinė odos analizė. Tai – pažangiausias išsamus neinvazinis apgamų ir kitų odos pigmentinių darinių tyrimo būdas.

Siaskopu nustatomas dermatoskopinis darinio vaizdas – tikrasis odos paveikslas, spalvos, išorinė struktūra. Apžiūrimas hemoglobino, melanino, dermalinio melanino ir kolageno išsidėstymas. Aparatu trimatis darinio vaizdas matomas net iki 2 mm gylio.

Gydytojas, atlikęs siaskopinį tyrimą, analizuoja skenuotų darinių vaizdą bei jų sandarą. Tiksliai įvertinus gautus duomenis yra nustatomi pigmentinių darinių pokyčiai net ankstyvoje supiktybėjimo stadijoje.

Taip atliekama ankstyva melanomos ir kitų pigmentinių odos darinių diagnozė ir kontrolė.

Medikus džiugina tai, kad siaskopijos tikslumas, nustatant melanomos diagnozę, yra 94 proc. Procedūros metu taip pat įvertinami kiti odos navikai, numatoma tolimesnė gydymo taktika. Surinkta vaizdinė informacija išsaugoma elektroninėse laikmenose yra kaupiama. Tai ypač svarbu stebint įtartinus darinius, jų struktūros pokyčius, kartojant tyrimą ir lyginant duomenis.

Atlieka ir biopsiją

J.Česienė pasakojo, kad tiriant apgamus atliekama ir dermatoskopija – neinvazinė odos mikroskopija, kuris leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą) bei jų pokyčius.

Procedūra padeda diagnozuoti odos vėžį bei ankstyvą melanomos stadiją. Šiuolaikiniai dermatoskopai dažnai sujungti su kompiuteriu, kuris leidžia nuosekliai apžiūrėti pigmentinius darinius epidermyje ir dermoje, padaryti nuotraukas bei archyvuoti duomenis.

Šis tyrimo metodas turi daug privalumų – yra neinvazinis, saugus, neskausmingas, nereikalaujantis specialaus paciento paruošimo, leidžia tiksliai nustatyti pakitimus pigmentiniame navike ar apgame bei stebėti juos.

Kai kuriais atvejais, kai kliniškai įtariamas piktybinis procesas, papildomai gali prireikti biopsijos ar citologinio tyrimo – tai yra nedidelio odos ar gleivinės darinio gabalėlio paėmimo mikroskopiniam ištyrimui.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje odos biopsija atliekama atsiradus pokyčiams odoje, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį.

Taip pat gali būti daroma prakalo biopsija ar ekscizinė biopsija. Procedūra padeda diagnozuoti melanomą, bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinį odos vėžį, odos limfomą, Kapoši sarkomą, taip pat gėrybinius odos susirgimus.

Gydymo planą kuria komanda

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat gydomi kiti odos onkologiniai susirgimai – bazoceliulinė karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma, Merkel karcinoma, ikivėžinės patologijos.

"Dermatologo funkcija – laiku pastebėti ir diagnozuoti susirgimus. Nustačius melanomą ar kitą odos vėžio ligą, paciento ligos atvejis pristatomas multidisciplininiame konsiliume, kur kartu su dermatologais, chirurgais, onkologais chemoterapeutais, radiologais, onkologais radioterapeutais, plastikos chirurgais aptariamas gydymo planas", – teigė J.Česienė.

Anot jos, naujausios diagnostinės priemonės, taikomos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, leidžia anksti užkirsti kelią melanomai ar kitos rūšies odos vėžiui.

"Klaipėdos universitetinė ligoninė yra lyderė Lietuvoje, kai melanomos operacijos metu, po detalaus patologų, onkologų, chirurgų aptarimo, didelės rizikos melanoma sergantiems pacientams atliekama sarginio limfinio mazgo biopsija, panaudojant radioizotopus ir branduolinės medicinos technologiją. Pastaroji Vakarų Lietuvoje yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje", – kalbėjo gydytoja J.Česienė.

Būtina reguliari apžiūra

Tiesa, gydytoja dermatovenerologė pripažino, kad apie 60 proc. melanomos atvejų įtaria arba diagnozuoja ne gydytojai dermatologai, o pats žmogus, artimieji, šeimos gydytojai arba kitų specialybių medikai, apžiūrėję odą.

J.Česienė akcentavo, kad tinkama ir reguliariai atliekama odos apžiūra padeda anksti aptikti pakitusius apgamus, o laiku atlikta operacija suteikia puikią galimybę pasveikti.

Apsižiūrėti odą reikia gerai apšviestame kambaryje prieš veidrodį, kuriame save matote visu ūgiu. Būtų gerai, jei kitas asmuo atkreiptų dėmesį į galvos odą ir sprandą.

"Veidrodyje apsižiūrėkite kūną iš priekio ir nugaros, paskui pakelkite rankas ir patikrinkite šonus. Sulenkite alkūnes ir atidžiai apsižiūrėkite išorinę bei vidinę dilbio, žasto dalį (ypač sunkiai matomą išorinę dalį) ir rankas, atkreipkite dėmesį į kojas, pėdas, padus bei tarpupirščius. Taip pat praskirkite plaukus ir dalį sukelkite į viršų, o tada, laikydami rankoje veidrodėlį, apsižiūrėkite iš nugaros sprandą ir galvos odą. Veidrodėliu rankoje įvertinkite nugarą, lyties organus, sėdmenis", – patarė gydytoja dermatovenerologė.

Anot jos, apžiūros metu rastas pakitęs apgamo dydis, forma, spalva, apgamo jautimas – pirmieji įspėjamieji melanomos požymiai. Tokių pakitimų gali atsirasti įgimtuose ar seniau įgytuose apgamuose arba melanoma gali atsirasti kaip naujas nenormalios išvaizdos apgamas.

Medikė teigė, kad žmonėms dar trūksta informacijos apie galimybę be siuntimo pasitikrinti dėl melanomos grėsmės. Kiekvienas, norintis pasitikrinti dėl odos vėžio, gali tai padaryti bet kada. Reikalinga tik išankstinė registracija pas gydytoją dermatovenerologą.

Melanomos rizikos faktoriai

Šviesios odos ir greitai nudegantys saulėje asmenys.

Žmonės, turintys daugiau nei 50 apgamų (didelių įgimtų, daugybinių ir / ar atipinių / displastinių apgamų).

Veikiami UV spinduliuotės (saulė, soliariumai).

Vaikystėje dažnai ir stipriai nudegę saulėje.

Genedinė predispozicija.

Asmeninė ar / ir šeiminė melanomos anamnezė (apie 10 proc. melanomos atvejų sudaro šeiminis vėžys).

Kitos paveldimos ligos (kai kurios genetinės ligos ar sindromai, tokie kaip pigmentinė kseroderma, retinoblastoma, Li-Fraumeni sindromas, taip pat Vernerio sindromas bei paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžio sindromas, siejami su didesne melanomos rizika).