- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Retas lietuvis savo mitybos racioną gali įsivaizduoti be tradicinių balandėlių, cepelinų ar kotletų – beveik du trečdaliai mėsos mėgėjų Lietuvoje iš faršo patiekalus gamina bent kartą ar du per savaitę. Įvairios mėsos faršo pasirinkimas parduotuvėse ypač didelis, tačiau tiek pat daug ir prieštaringos informacijos apie sveiką mitybą, mėsos vartojimą ar paruošimą. Pagrįstai kyla klausimas – o ką apie mėsos faršą mano mitybos specialistai? Jie pabrėžia, kad parduotuvėje būtina skaityti faršo etiketes, atkreipiant dėmesį ne tik į jo galiojimo laiką, bet ir į sudėtį, kiek ir kokių papildomų sudedamųjų dalių yra mėsoje.
„Parduotuvėje renkantis faršą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį ir konsistenciją, – teigia sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta. – Kuo jame mažiau maisto priedų ir kuo jis smulkiau sumaltas – tuo patiekalai iš faršo lengviau virškinami. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį – kartais į faršą yra įmaišomi kiaulienos lašiniai, kurie, nors kai kuriems žmonėms ir patinka, tikrai nėra pats sveikiausias pasirinkimas. Farše esantys riebaliukai keliauja tiesiai į organizmo atsargų bagažą ir atsispindi priaugtuose kilogramuose.“
Anot A. Sujetos, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip paruoštas faršas, bet ir kokio jis gyvūno. Platų rezonansą sukėlę naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų duomenys tik patvirtino jau seniau žinomus faktus, kad raudonos mėsos vartojimas gali sukelti vėžį ir ją reikėtų vartoti ribotai, todėl specialistas rekomenduoja rinktis vištienos ir kitos rūšies paukštienos mėsą.
Tokią mėsą patariama rinktis ir žmonėms, turintiems antsvorio arba sergantiems su antsvoriu susijusiomis ligomis, taip pat tiems, kurių lipidų koncentracija sutrikusi. Smulkintos paukštienos riebumas neviršija 7 proc., tuo metu jautienos – apie 20 proc., o kiaulienos riebumas gali siekti ir apie 30 proc. Paukštienos baltymai priskiriami vertingų baltymų grupei, kurioje yra nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Be to, baltoje paukščių mėsoje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių. Akylai stebintys savo svorį, liesesnę smulkintą mėsą ar mėsos faršą gali naudoti ruošdami visus įprastus patiekalus: malta paukštiena, pridėjus į ją kitų maisto ingredientų, arba jau vartoti paruoštu faršu, kurį siūlo paukštienos perdirbėjai, galima įdaryti balandėlius, gaminti maltinukus, naudoti kaip pagardą makaronams ar išsikepti netikrą zuikį.
Maltos mėsos ir jos pusgaminių vartojimą diktuoja greitėjantis gyvenimo tempas – patiekalai iš faršo paruošiami bei kepa greičiau, galima ir didesnė patiekalų įvairovė. Pastebima, kad gamintojai vis dažniau pateikia ir faršo ruošinių su druska, pipirais, žolelėmis ir kt. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad iš smulkintos mėsos galima pagaminti daug daugiau patiekalų, kurie yra lengviau kramtomi ir lengvai virškinami, todėl rekomenduojami besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais, vaikams bei pagyvenusiems žmonėms.
Dvejojantiems, ką pasirinkti parduotuvėje – smulkintą mėsą ar faršą, patariama atkreipti dėmesį į maltos mėsos ar faršo sudėtį, gamintojo nurodytą ant pakuotės. Jei sudėtyje yra žmogaus organizmui naudingų augalinių priedų ir nėra daug spalvą, skonį ir tekstūrą suteikiančių priedų ar kitų nepageidaujamų sudedamųjų dalių, faršas yra toks pat galimas pasirinkimas, kaip ir smukinta mėsa. Ji namuose dažniausiai taip pat paverčiama faršu – šeimininkės prideda įvairių prieskonių.
Vis dėlto, anot A. Sujetos, malta, kaip ir visa kita mėsa, piktnaudžiauti nereikėtų – rekomenduojama valgyti ne daugiau nei 2-3 kartus per savaitę ir ne daugiau nei po 70-80 g per dieną, nepamirštant patiekalų iš mėsos paįvairinti įvairiaspalvėmis daržovėmis, ryžiais, kuskusu, perlinėmis kruopomis ar „bulgur“ – dirbtinėmis kruopomis iš kviečių grūdų. Malta mėsa bus naudingesnė organizmui ją papildžius įvairiomis maistinėmis medžiagomis. Tam tinka vitaminų, mineralų ir angliavandenių turinčios maistinės skaidulos arba kruopos, vertingųjų riebalų turinčios sezamo, linų sėmenų ar kitos sėklos. Pikantiškesnio skonio maltai mėsai suteikia įvairios prieskoninės žolelės ar riešutai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...