Mitai apie rūkymą ir kodėl neverta jais tikėti

Mitas: parūkyti tik kartais – nieko baisaus

Daug žmonių vis dar mano, kad rūkymas yra kenksmingas tik tuomet, jei rūkoma daug ir dažnai. Sau teisinamasi, kad viena kita cigaretė didelės žalos organizmui nepadarys. Visgi medicininiai tyrimai rodo, kad net vos viena per dieną surūkyta cigaretė gali reikšmingai padidinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Be to, svarbu prisiminti, kad rūkymo priklausomybė dažniausiai vystosi palaipsniui, pradedant nuo vienos cigaretės. Todėl kiekvieną kartą užsidegus cigaretę – nepriklausomai nuo to, ar pirmą, ar dešimtą – kenkiama organizmui ir rizikuojama tapti ilgalaikės priklausomybės įkaitu.

Mitas: ligas sukelia nikotinas

Cigaretės daugeliui žmonių pirmiausiai asocijuojasi su nikotinu. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, didžiausia rizika slypi ne jame. Visgi nikotinas nesukelia vėžio ir beveik neturi įtakos kitoms visiems gerai žinomoms su rūkymu susijusioms ligoms. Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija ir Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje.

Didžiausias pavojus kyla dėl kenksmingų cheminių medžiagų – dervų, anglies monoksido, amoniako, glicerolio, kancerogenų ir kitų chemikalų, kurie susidaro tabakui degant aukštoje temperatūroje. Taigi visgi ne nikotinas, o degimo produktai yra tai, dėl ko cigaretės yra tokios pavojingos sveikatai. Būtent dėl šios priežasties atsirado gaminiai, kurie nikotino rūkantiesiems leidžia gauti nedeginant tabako.

Interneto nuotr. 

Mitas: rūkantieji kenkia tik sau

Daugelis rūkančiųjų supranta, kad kenkia savo sveikatai, tačiau dažnai nesuvokia ar nenori suvokti, kad jų žalingas įprotis kelia pavojų ir aplinkiniams – dažniausiai šeimos nariams. Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas prirūkytoje patalpoje yra toks pat kenksmingas kaip ir tiesioginis rūkymas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasyvus rūkymas kasmet pasaulyje sukelia apie 1,2 mln. mirčių.

Cigaretei degant išsiskiriančios pavojingos medžiagos pasklinda blogai vėdinamose erdvėse. Dėl to visi jose esantys kvėpuoja užterštu oru. Be to, dūmų dalelės gali nusėsti ant įvairių paviršių – pavyzdžiui, baldų, kilimų ir sienų. Dėl to pavojus išlieka savaitėmis ar net mėnesiais. Būti prirūkytose patalpose ypač pavojinga vaikams ir nėščiosioms.

Mitas: rūkymas padeda įveikti stresą

Vienas iš populiariausių įsitikinimų apie rūkymą yra susijęs su neva raminančiu cigarečių poveikiu. Dažnai manoma, kad cigaretė padeda atsipalaiduoti ir įveikti nerimą. Dėl to stresinėse situacijose dažnai griebiamasi rūkalų.

Tačiau tariamai raminamasis cigaretės poveikis yra apgaulingas. Dėl veikliųjų tabako medžiagų poveikio smegenyse išsiskiria dopaminas, kuris sukelia malonumo jausmą. Vis dėlto smegenys greitai pripranta prie didesnių dopamino kiekių, todėl norint pasiekti tokį patį poveikį, reikia rūkyti vis dažniau ir daugiau. Laikui bėgant susiformuoja priklausomybė, todėl, nepatenkinus nikotino poreikio, kyla nerimas, įtampa ir kiti nemalonūs pojūčiai. Siekdami išvengti šių pojūčių, rūkoriai vėl griebiasi cigaretės. Taip sukuriama iliuzija, kad rūkymas mažiną nerimą, nors iš tikrųjų dažnai yra jo priežastis.