Hibridinis aparatas

Kaip pristatyme žurnalistams sakė Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė, hibridiniame aparate integruotas diagnostinis magnetinio rezonanso tomografas (MRT) ir linijinis greitintuvas.

„Ši nauja technologija pradėta vystyti tik 2018 m. ir pasaulyje šiandien yra tik apie 100 tokių aparatų. Mes esame pirmieji Rytų Europoje“, – kalbėjo medikė.

Pasak jos, įrenginys suteikia išskirtinę diagnostinę galimybę matyti auglius minkštuosiuose audiniuose, kurių kitais metodais gerai matyti nepavyksta.

„Šiuo atveju, turint viename hibridiniame aparate MRT galimybes vizualizuoti taikinį ir gydymo metu koreguoti gydymo planą pagal tuos vaizdus, kurie matosi gydytojui ekrane, (galima – BNS) gydyti judančius taikinius. Tai yra, jeigu žmogus kvėpuoja arba juda kažkokie organai, (turime galimybę – BNS) prisitaikyti prie jų ir labai tiksliai, taikliai sunaikinti naviką, apsaugodami gretimus organus“, – teigė gydytoja.

Indikacijas žada plėsti

Anot E. Juozaitytės, naujuoju prietaisu pradėti gydyti pilvo, dubens organų navikai, kurie gerai nematomi kompiuterinės tomografijos vaizduose.

Visuose užsienio literatūros šaltiniuose spindulinė terapija akcentuojama kaip vienas iš labai ekonomiškai efektyvių gydymo metodų.

„Pradedame nuo tų pacientų, kuriems labiausiai reikia šios technologijos. O vėliau, žingsnis po žingsnio, ko gero, indikacijos plėsis, nes aparatą galima pritaikyti įvairiems navikams gydyti“, – kalbėjo gydytoja.

Jos teigimu, sudėtingų šiuolaikinių technologijų nereikia visiems pacientams, paprastai spindulinė terapija taikoma iki 20 proc. pacientų, kuriems naujai diagnozuoti onkologiniai susirgimai. Anot medikės, MRT linijinis greitintuvas reikalingas tiems ligoniams, kuriems naviką reikia apšvitinti lokaliai.

„Pacientams, kurie turi išplitusius navikus arba tam tikras kitas klinikines situacijas, nereikia šito. [...] Mūsų gydytojai onkologai radioterapeutai jau yra baigę mokymus ir žino indikacijas, kokie pacientai galėtų tikti“, – sakė E. Juozaitytė.

„Paprastai aptariama daugiadalykėje komandoje ir nusprendžiama, kad būtent šiam pacientui šitas metodas būtų tinkamas“, – pažymėjo Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.

Ligoninės generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius žurnalistams sakė, kad medikai išmokyti naudotis naujuoju aparatu, bet ir toliau mokosi tą daryti.

„Šį aparatą pradėjome naudoti liepos pradžioje, jau esame pagydę keletą pacientų ir keletas pacientų tęsia gydymą“, – nurodė Kauno klinikų vadovas.

Mažiau, bet ilgesnių seansų

Pasak E. Juozaitytės, vienas gydymo naujuoju aparatu seansas paprastai trunka pusantros valandos, kol gydytojas realiu laiku sudaro gydymo planą, tačiau tokio gydymo seansų skaičius yra mažesnis.

„Jeigu pacientas normaliai linijiniu greitintuvu gydomas daugiau kaip mėnesį, čia – penkios frakcijos, penki kartai vidutiniška gydymo trukmė, kuri užtrunka, aišku, ilgiau“, – kalbėjo gydytoja.

Jos teigimu, linijiniai greitintuvai ir spindulinė terapija yra pats pigiausias onkologinių ligų gydymo metodas, kadangi įranga naudojama 10–15 metų.

„Ir tarnaujant šitokį ilgą laiką pagydoma labai daug pacientų. [...] Visuose užsienio literatūros šaltiniuose spindulinė terapija akcentuojama kaip vienas iš ekonomiškai labai efektyvių gydymo metodų“, – tvirtino E. Juozaitytė.

Diskutuos dėl įkainio

Kaip nurodė R. Jurkevičius, tyrimą MRT linijiniu greitintuvu kompensuoja valstybė, jo įkainis toks kaip ir įprasto linijinio greitintuvo. Vis tik dėl naujo įkainio esą reikės diskutuoti su Valstybine ligonių kasa.

„Kol kas pokyčių neturime, turbūt eigoje turėsime diskutuoti su kasomis. Kadangi aplikacijų seansų šituo būdu gydant reikės mažiau, kartais trijų–penkių užteks vietoje 15–20“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

„Planuodami ir nuolat kontroliuodami organų padėtį, sugaištame kaip medikai daugiau laiko tam, galime pagydyti mažiau pacientų, bet juos pagydome greičiau“, – pridūrė R. Jurkevičius.

Švedijos bendrovės „Elekta“ pagamintas spindulinės terapijos aparatas įrengtas klinikų Radiologinės diagnostikos centre.

6,9 mln. eurų kainavęs prietaisas įsigytas praėjusių metų pabaigoje Valstybės investicinės programos lėšomis. Įrengti patalpas MRT linijiniam greitintuvui kainavo apie 250 tūkst. eurų, juos skyrė Kauno klinikos.