Uostamiestyje savaitgalį šurmuliavo simbolinė eisena „Už laimėtą gyvybę“, ji buvo surengta kaip palaikymo akcija neišnešiotukams – per anksti gimusiems kūdikiams. Patiems neišnešiotukams eisenoje atstovavo Elžbieta, pasaulį išvydusi pusę laiko anksčiau nei buvo tikėtasi.

Neišnešiotas – kas dešimtas

Lietuvoje kasmet gimsta apie 2 tūkst. neišnešiotų naujagimių, tai sudaro apie 5–6 proc. visų gimimų. Pasaulyje šis skaičius viršija 15 mln.

Po nepriklausomybės atkūrimo neišnešiotų naujagimių priežiūra nuolat tobulėja. Tam įtakos turi medicinos mokslo pažanga, nuolatinis medicinos personalo tobulėjimas, turima naujausia aparatūra ir medikamentai, taikomi į šeimą orientuoti naujagimio slaugos metodai.
Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatalogijos centro direktorės Nijolės Drazdienės, neišnešioto naujagimio organizmo sistemos dar nėra susiformavusios, kad išsilaikytų be pagalbos. Todėl labai svarbu, kad neišnešiotas naujagimis gimtų centre, kuris turi patirties prižiūrėdamas tokius naujagimius.

„Lietuvoje siekiama, kad patys sudėtingiausi neišnešioti naujagimiai gimtų perinatologijos centruose Kaune ir Vilniuje. Čia vaikui siekiama sukurti kuo panašesnę aplinką į gimdos, valdomas jo kvėpavimas, skiriami specialūs vaistai. Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent ten. O kai neišnešiotukas visgi gimsta kitoje ligoninėje, jis yra iš karto specialiu automobiliu pervežamas į Kauną ar Vilnių“, – sako N.Drazdienė.

Stebėjimas – privalomas

Gimimas – tik pirmasis žingsnis neišnešiotuko kelyje į visavertį gyvenimą. Kauno ir Vilniaus perinatalogijos centruose yra įrengti specialūs kabinetai, kuriuose stebimi visi naujagimiai, gimę anksčiau negu 32 nėštumo savaitę.
Specialistų komanda iki 12 mėnesių amžiaus stebi mažylių raidą, esant reikalui siunčia reabilitacijos ir gydymo procedūroms.

Tokie vaikai dažniau tikrinami ir jiems toliau augant, kadangi nukrypimai nuo normos kartais paaiškėja ir vėliau. Pasak jos, tėvai privalo jausti atsakomybę už vaikų stebėjimą ir visuomet juos į centrus atvežti laiku.

N.Drazdienė teigia, kad tai, kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35–36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24–28 savaitę gimusiems neišnešiotukams procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų. Taip pat labai svarbu, kad pasaulį per anksti išvydęs kūdikis vos gimęs sulauktų reikalingos priežiūros.

„Mes siekiame ne tik to, kad vaikas gimtų gyvas ir išgyventų, bet ir kad jo organizme neliktų ilgalaikių pokyčių. Didelės dalies tokių pokyčių galima išvengti tinkamai prižiūrint vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Padeda ir mankštos, ir kineziterapija, ir vaistai. Svarbiausia, kad šeima ir medikai būtų viena komanda, siekianti vieno tikslo. Tėvai turi dalytis visais pastebėjimais apie vaikų vystymąsi su gydytojais, dalytis savo abejonėmis, vykdyti gydytojų nurodymus“, – pabrėžė N.Drazdienė.

Būtina šviesti

Labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Anot medikės, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų.

Tačiau imantis tinkamų priemonių, tėvams ir medikams bendradarbiaujant, neišnešiotas naujagimis gali išaugti sveikas ir laimingas.

Ypač svarbu tėvams po gimdymo ir vėliau teikti psichologinę pagalbą. Susilaukę neišnešiotuko jie patiria didžiulį šoką, nes negali paimti naujagimio ant rankų, jis pats dar nekvėpuoja, nevalgo, tik inkubatoriuje kovoja už gyvybę.

Taip pat svarbus medikų ryšys su tėvais, nes mamos neišnešiotukus ligoninėje slaugo net po 4–5 mėnesius. Todėl joms reikalingos namų aplinką primenančios sąlygos bei jų šeimų parama.