Sezonas
Pavasarinė alergija - astmos pradžia
Atėjus pavasariui, džiaugiamės atšilusiais orais, pradedančiais žaliuoti medžiais, pirmomis gėlėmis. Tačiau kai kuriems žmonėms pavasaris - sunkus ir pavojingas laikotarpis. Pasak gydytojos alergologės Violetos Dumbrauskienės kasmet kenčiančių nuo alerginių ligų mūsų šalies gyventojų skaičius vis didėja.
Lemia organizmo savybės
Pirmą kartą terminą “alergija” 1906 m. pavartojo Vienos pediatras Klemensas von Pirguet.
Alergija (gr. allas - kitas + ergeia - veikimas) - pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms genetiškai svetimoms organizmui medžiagoms po kartotinio sąlyčio su jomis. Alergenai gali būti augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, maisto produktai, vaistai, naminiai gyvūnai. Pirmą kartą alergenui patekus į organizmą, jame per keletą dienų ar savaičių (priklausomai nuo alergeno kiekio, organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamųjų imunoglobulinų E (Ig E). Esant pakankamam antikūnų kiekiui ir vėl į organizmą patekus specifiniam alergenui, gali įvykti alerginė reakcija.
Alerginę reakciją sukelia ne visos į organizmą patekusios medžiagos. Vienus žmones įjautrina (alergizuoja) vieni alergenai, kiti - jautresni kitokiems alergenams.
Pavojingosios žiedadulkės
Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia alergine sloga arba šienlige - viena labiausiai paplitusių alerginių ligų. Polinozę (lot. pollen-žiedadulkė) sukelia įkvėptos, ant akių vokų, burnos gleivinės patekusios įvairių augalų žiedadulkės, kurių ore susidaro itin didelė koncentracija.
Kokie augalai žydėjimo metu (balandis-rugpjūtis) sukelia alergiją, priklauso nuo klimato zonos. Lietuvoje šiuo atžvilgiu pavojingiausi yra beržai, klevai, lazdynai, alksniai, ąžuolai, guobos, įvairios žolės (miglės, šunažolės, smilgos) ir piktžolės (pelynai, varpučiai ir kt.), nes jų žiedadulkės labai smulkios, lengvos ir lakios - kuo smulkesnė žiedadulkė, tuo labiau ji alergizuoja organizmą.
Kiti ligos sukėlėjai
Alerginė sloga gali būti ne tik sezoninė, bet ir nuolatinė. Pagrindinis jos sukėlėjas - namų dulkių erkė. Žmogaus gyvenamajame būste jų randame patalynėje, čiužiniuose, palovėje, baldų apmušaluose, kilimuose, minkštuose žaisluose. Palankiausios sąlygos erkėms gyventi - šiluma ir drėgmė.
Alerginę reakciją gali sukelti pelėsiniai grybeliai, jų sporos, micelio fragmentai. Mikroskopiniai grybai dauginasi ant drėkstančių sienų, baldų, gėlių vazonėlių dirvožemyje, ant šaldytuve laikomų maisto produktų.
Žmogaus organizmą greitai įjautrina ir gyvūnų epidermyje, plaukuose, seilėse, šlapime esančios baltyminės medžiagos.
Primena peršalimą
Alerginės slogos simptomai: paburkusi nosies gleivinė, gausios skaidrios, vandeningos išskyros, čiaudėjimo priepuoliai; sergant šienlige juos papildo gomurio, gerklės, akių vokų niežėjimas, jos parausta, ašaroja, akis peršti, skauda, kartais atsiranda kosulys, dusulys; pakyla temperatūra, skauda galvą. Šie požymiai labai primena peršalimo ar ūmios virusinės infekcijos simptomus, todėl žmonės dažnai alerginę slogą, šienligę bando gydyti vaistais nuo peršalimo ir nesikreipia į alergologą. Tai gali liūdnai baigtis - negydoma liga po kelerių metų gali pereiti į bronchinę astmą.
Be to, negydoma monovalentinė (vieno alergeno sukeliama) alergija progresuoja ir ilgainiui žmogus tampa jautrus daugeliui alergenų.
Tik gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą, kuris padės išvengti varginančios ligos ar bent sušvelnins jos eigą.
Patarimai sergantiems
Alerginė sloga - nemaloni, pilnavertį gyvenimą sutrikdanti liga. Paprastai ji gydoma antihistamininiais vaistais ir imunoterapija (organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno). Galite ir patys sau padėti, šiek tiek pakoregavę gyvenimo įpročius.
Išsiaiškinkite, kuriam alergenui esate jautrūs ir stenkitės jo vengti. Vėdindami kambarius, langus uždenkite sudrėkintu audeklu. Nevėdinkite miegamojo paryčiais, nes tuomet žiedadulkės, iš aukštesnių oro sluoksnių prisisotinusios drėgmės, leidžiasi žemyn.
Važiuodami automobiliu, neatidarykite langų, nes dėl oro taršos į žmogaus organizmą patenka ne tik specifinių alergenų - žiedadulkių, bet ir nespecifinių - atmosferos oro teršalų: ozono, azoto oksido, sieros dioksido ir kt.
Atostogaudami dažniau būkite prie jūros, į gamtą keliaukite po lietaus. Kai kurių augalų tam tikros baltyminės struktūros panašios į analogiškas žiedadulkių struktūras, todėl tarp šių augalų ir žiedadulkių gali įvykti kryžminės alerginės reakcijos. Pvz., kai alergiškas beržui žmogus suvalgo obuolių, slyvų, persikų, yra tikimybė, jog kils alerginė reakcija. Todėl dėl raciono reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, stebėti savo organizmą, savijautą ir, reikalui esant, nevartoti “pavojingo” maisto bent jau alergijos sezono metu.
Dažniau tvarkykite ir vėdinkite būstą, kad jame būtų kuo mažiau dulkių, o kartu ir erkių. Atnaujinkite čiužinius, patalynę. Iš miegamojo išneškite minkštus žaislus, pliušines pagalvėles, kilimus, vazonines gėles; sunkias užuolaidas pakeiskite žaliuzėmis.
Kad ir kaip mylėtumėte savo augintinį, teks su juo atsisveikinti. Alerginės slogos požymiai pradės nykti tik po kelių mėnesių, kadangi reikia nemažai laiko, kol su seilėmis, plaukais, epidermiu po namus pasklidę alergenai bus visiškai pašalinti.
Nevartokite vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos. Eidami į gatvę, užsidėkite akinius.
Naujausi komentarai