20-metė Grace Jamison visą gyvenimą buvo aktyvi ir savarankiška. Kalifornijoje užaugusi mergina įgijo juodąjį kovos menų diržą, šoko pramoginius šokius mokyklos komandoje ir net dalyvavo televizijos laidoje „American Ninja Warrior“. Visa tai ji darė nešiodama kontaktinius lęšius ir niekada rimtai nesusimąstė, kaip stipriai priklauso nuo savo regėjimo.
Kontaktinius lęšius G. Jamison pradėjo nešioti maždaug keturiolikos. Ilgainiui susiformavo įprasta rutina – ryte juos įsidėdavo, nešiodavo visą dieną, o vakare neretai su jais eidavo ir į dušą. Tik po to lęšius išsiimdavo ir eidavo miegoti.
Maždaug prieš metus, būdama devyniolikos, G. Jamison išvyko į Dominikos Respubliką, kur atliko misionierišką tarnystę. Vieną vakarą ji pasielgė taip, kaip buvo dariusi daugybę kartų anksčiau – nusiprausė duše neišsiėmusi kontaktinių lęšių, vėliau juos išėmė ir nuėjo miegoti.
„Iki tol niekas man nebuvo pasakęs, kad negalima praustis duše su kontaktiniais lęšiais. Žinojau, kad su jais nereikėtų plaukioti, tačiau niekada nepagalvojau, kad dušo vanduo taip pat gali būti pavojingas“, – portalui „People“ pasakojo G. Jamison.
Per savaitę regėjimas sparčiai blogėjo
Iš pradžių merginos akys pradėjo niežėti ir sausėti. Po kelių dienų jos paraudo ir tapo itin jautrios šviesai.
Tuomet būklė ėmė blogėti labai greitai.
Per maždaug savaitę regėjimas tapo vis labiau miglotas, kol galiausiai G. Jamison beveik nebematė nė viena akimi.
Tačiau nustatyti tikrąją priežastį užtruko gerokai ilgiau.
Pasak merginos, vienas gydytojas iš pradžių manė, kad jos akį pažeidė herpes viruso sukelta infekcija, todėl paskyrė steroidinių akių lašų. Vėliau G. Jamison sužinojo, kad toks gydymas galėjo dar labiau pabloginti jos akių būklę.
Beveik mėnesį ji kone kasdien lankėsi pas akių gydytojus, kol galiausiai buvo nustatyta tikroji diagnozė – akantamebinis keratitas.
Tai reta, tačiau sunki ragenos infekcija, kurią sukelia mikroskopinis organizmas – akantameba.
„Kai sužinojau, kad daugelis žmonių, sergančių akantamebiniu keratitu, netenka regėjimo, buvau sugniuždyta. Dalis manęs tikėjosi, kad man taip nenutiks, tačiau giliai viduje supratau, kokia rimta situacija“, – sakė ji.
G. Jamison pabrėžia, kad infekcija nebuvo susijusi vien su tuo, jog ji gyveno Dominikos Respublikoje.
„Noriu, kad žmonės suprastų – ši infekcija gali pasireikšti bet kur pasaulyje. Akantamebų galima rasti vandenyje įvairiose vietose, todėl taip svarbu neleisti kontaktiniams lęšiams liestis su vandeniu“, – aiškino ji.
Keturiems mėnesiams visiškai apako
Infekcijai progresuojant G. Jamison galiausiai visiškai apako abiem akimis.
Tokia būklė truko maždaug keturis mėnesius.
Jos akys tapo tokios jautrios šviesai, kad miegamajame teko visiškai užtemdyti langus. Didžiąją dienos dalį mergina laikė akis užmerktas, nes jas atmerkti buvo pernelyg skausminga.
Visą gyvenimą savarankiškumą itin vertinusiai merginai staigus regėjimo praradimas reiškė, kad teko iš naujo mokytis net pačių paprasčiausių kasdienių dalykų.
Net valgymas tapo iššūkiu – ji nematė, kas yra lėkštėje ir kurioje vietoje padėtas maistas.
„Nežinojau, kur yra daiktai, ir staiga turėjau iš naujo mokytis dalykų, kuriuos visada laikiau savaime suprantamais“, – pasakojo G. Jamison.
Regėjimo pokyčiai paveikė ir jos pasitikėjimą savimi. Mergina sako dažnai sulaukianti klausimų, kodėl viena jos akis atrodo kitaip. Ypač dažnai to teiraujasi vaikai.
Nors ji supranta jų smalsumą, kai kurie komentarai vis tiek skaudina.
Vienos akies regėjimas pradėjo grįžti
Praėjus maždaug keturiems mėnesiams, kai G. Jamison visiškai nematė abiem akimis, jos būklė pagaliau ėmė šiek tiek gerėti.
Paaiškėjo, kad kairioji akis buvo pažeista mažiau nei dešinioji, todėl dalis regėjimo joje pamažu sugrįžo.
Dabar, praėjus maždaug metams, kairiojoje akyje vis dar yra pažeidimų ir randų, tačiau su akiniais mergina ja vėl gali matyti.
Ji ir toliau vartoja vaistus nuo infekcijos. Tarp jų – itin skausmingi akių lašai, kuriuos, pasak G. Jamison, jos gydytojas vadina „nuodingais akių lašais“.
„Kai pradėjau juos naudoti, degino taip stipriai, kad ašaros bėgdavo veidu ir palikdavo į bėrimą panašias žymes. Per metus prie jų šiek tiek pripratau, bet vis tiek skauda“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, skausminga ne tik pati infekcija, pažeidžianti akis, bet ir gydymas.
Istorija internete sulaukė milijoninio dėmesio
Per metus, kupinus vizitų pas gydytojus, procedūrų ir bandymų prisitaikyti prie gyvenimo su sutrikusiu regėjimu, didžiausia G. Jamison atrama tapo jos sužadėtinis Benas ir šeima.
„Tikrai nežinau, kur būčiau be jų“, – sakė ji.
Ilgainiui mergina pradėjo svarstyti, kaip savo skaudžią patirtį galėtų panaudoti tam, kad perspėtų kitus.
Ji sukūrė vaizdo įrašą, kuriame papasakojo, kas jai nutiko, ir paskelbė jį internete. Per vieną dieną įrašas sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų.
„Tada pradėjau suprasti, kad galbūt būtent tai ir turiu daryti. Galėdama dalytis savo istorija, pasakoti tai, ką pati būčiau norėjusi žinoti, ir matydama, kad tai iš tiesų padeda kitiems žmonėms, į visą šią patirtį pradėjau žiūrėti kitaip“, – sakė G. Jamison.
Nuo tada ji savo gydymo ir gyvenimo istorija dalijasi „TikTok“ bei „Instagram“.
Su ja susisiekė ir kiti akantamebiniu keratitu sirgę žmonės, regėjimo sutrikimų turintys asmenys bei kontaktinių lęšių nešiotojai, kurie prisipažino nežinoję, kad kai kurie įprasti jų įpročiai gali kelti pavojų regėjimui.
Ragina niekada nerizikuoti savo regėjimu
Nors dauguma žmonių G. Jamison palaiko, ji sulaukia ir kritikos – kai kurie komentatoriai teigia, kad mergina turėjo žinoti, jog su kontaktiniais lęšiais negalima praustis.
„Norėčiau, kad būčiau žinojusi, kaip pavojinga netinkamai naudoti kontaktinius lęšius. Norėčiau, kad būčiau mokėjusi tinkamai juos ir akis prižiūrėti bei supratusi, koks rimtas pavojus kyla lęšiams kontaktuojant su vandeniu“, – sakė ji.
Mergina prisipažįsta niekada neįsivaizdavusi, kad toks kasdienis ir, atrodytų, nekaltas įprotis gali kainuoti jai regėjimą.
Tačiau šiandien ji stengiasi koncentruotis ne į kritiką, o į žmones, kurie, išgirdę jos istoriją, pakeitė kontaktinių lęšių priežiūros įpročius.
„Aš vis dar esu aš. Vis dar siekiu savo tikslų, kuriu turinį, mokausi ir gyvenu savo gyvenimą. Aklumas yra mano istorijos dalis, tačiau jis neapibrėžia to, kas aš esu“, – sakė G. Jamison.
Ji turi ir vieną svarbiausią žinutę visiems kontaktinių lęšių nešiotojams.
„Vien todėl, kad jums iki šiol nieko nenutiko, nereiškia, kad taip bus visada. Prašau, niekada nerizikuokite savo regėjimu. Tai tiesiog nėra verta. Aš tai žinau, nes pati gyvenu su pasekmėmis.“
(be temos)
(be temos)