Sveikatos politikams inicijuojant sveikatos sistemos įstatymų pataisas, kuriose siūloma už nelegalias priemokas bausti gydymo įstaigų vadovus ir gydytojus, akivaizdu, kad apsidraudimo nuo tokių nuobaudų sistema jau veikia. Stipriausi ir atkakliausi ligoniai susigrąžina nepagrįstai sumokėtas priemokas, ir tuo viskas baigiasi.

Kaltas tik steigėjas

Paskelbus Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Valstybinės ligonių kasos duomenis, kad 85-iose šalies gydymo įstaigose nepagrįstai imami papildomi mokesčiai iš ligonių, kai kurių įstaigų vadovai sukilo: mes apkaltinti nepagrįstai, neteisėtų priemokų neimame, tokių faktų per ligonių kasų patikrinimą iš viso neužfiksuota.

„Atrodo, kad mes visi esame vagys“, – piktinosi Kauno Centro poliklinikos direktorius Gintaras Aukštakalnis.

Jis aiškino, kad vienas iš dviejų jo vadovaujamai įstaigai priskirtų pažeidimų – steigėjo nepatvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainynas.

„Kainyną poliklinikos steigėjui – Kauno savivaldybei tvirtinti pristatėme bene 2002 m., kai tik patvirtinome įstaigos įstatus, tačiau iki šiol negavome nei jokio atsakymo, nei patvirtinimo. Ar mes dėl to kalti?“ – klausė G.Aukštakalnis.

Antrasis Centro poliklinikos pažeidimas tas, kad įstaigoje nenumatytas darbo laikas mokamoms paslaugoms teikti.

„Jokiame teisės akte nėra parašyta, kad privaloma skirti laiką mokamoms paslaugoms“, – teisinosi Centro poliklinikos vadovas.

Pažeidimų rado daug

Seimo Sveikatos reikalų komitetui inicijavus ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavedus ligonių kasų specialistai šį pavasarį atliko patikrinimus dėl galbūt neteisėtų mokėjimų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

„Buvo nustatyta, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigose mokėjo priemokas už PSDF biudžeto lėšomis apmokamas gydytojų specialistų konsultacijas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų paskirtą vienos rūšies procedūrų kursą, už kontrastines medžiagas, naudojamas atliekant radiologinius tyrimus. Nustatyta atvejų, kai buvo imamas didesnis nei patvirtintas mokestis už prisirašymą prie poliklinikos ir mokestis už asmens sveikatos istorijos persiuntimą. Taip pat buvo imtas mokestis už recepto, siuntimo konsultuoti perrašymą, už gydytojų konsultacinės komisijos pažymos ar siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išdavimą“, – paskelbė Valstybinė ligonių kasa.

Priemokos be patvirtinimo

Į asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose per patikrinimą buvo rasta pažeidimų, sąrašą pateko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos, Respublikinė Kauno ir Kauno klinikinė ligoninės, visos penkios didžiosios miesto poliklinikos – Dainavos, Kalniečių, Šančių, Šilainių ir Centro, taip pat Panemunės, K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo bei Kauno slaugos ligoninės, miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis.

Kauno TLK Kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė patikslino: visose 12-oje Kauno gydymo įstaigų rastas pažeidimas toks, kad jų steigėjas nepatvirtino mokamų paslaugų kainų ir jų nustatymo tvarkos.

„Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų įstatams“, – pabrėžė N.Bijanskienė.

Tokiu sąrašu disponuoja Seimo Sveikatos reikalų komitetas, inicijuojantis sveikatos sistemos įsatymų pataisas. Įdomu tai, kad su juo nesutampa Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenys dėl neteisėtų mokėjimų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Juoda yra balta

„Nustatyta priemoka už kontrastines medžiagas, atliekant radiologinius tyrimus Kauno klinikose“, „Nustatyta priemoka, teikiant gydytojų specialistų konsultacijas UAB VAKK, “Imamas mokestis už atliekamus tyrimus, turint siuntimą konsultacijai ar dienos chirurgijos paslaugai UAB „Bendroji medicinos praktika“, V.Griniaus konsultaciniame diagnostiniame kabinete „Pulsas“ ir Kauno klinikose", – tai pažeidimai, kuriuos konstatavo Kauno TLK.

Kauno klinikos pastarąjį kaltinimą kategoriškai neigia.

„Kauno teritorinei ligonių kasai atlikus patikrinimą, Kauno klinikose tokio mokesčio nėra nustatyta“, – rašoma atsakyme „Kauno dienai“.

Kauno klinikos taip pat nesutinka su kaltinimais dėl steigėjo nepatvirtintų mokamų paslaugų kainų ir jų nustatymo tvarkos, o priemokas už kontrastines medžiagas, naudojamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimams atlikti, ima dėl nepakankamo finansavimo.

„Kadangi balo vertė dar priklauso ir nuo kiekvieno mėnesio kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų balo verčių, kurių dydžiui įtaką daro suteiktų tyrimų kiekis kiekvienoje TLK zonoje, įstaiga dar papildomai patiria nuostolių. Pavyzdžiui, šių metų sausio–balandžio mėnesiais kompiuterinės tomografijos vidutinė balo vertė buvo 0,68 lito, o magnetinio rezonanso tyrimų – 0,75 lito, o Sveikatos apsaugos ministerijos yra nustatyta 2012 m. paslaugų balo vertė 0,89 lito. Taigi akivaizdu, kad šios paslaugos nėra visiškai apmokamos iš PSDF biudžeto“, – pabrėžiama Kauno klinikų atsakyme.

Nustatytų pažeidimų, kad pacientams matomoje vietoje neskelbiama informacija apie mokamas paslaugas ir jų teikimo tvarką Kauno klinikose, neverta nė aiškintis, kai Kauno TLK teigia, o gydymo įstaiga neigia ligoniams daug opesnius – finansinius klausimus.

Labai liberalus patikrinimas

UAB „Bendroji medicinos praktika“ direktorius Vidmantas Samuitis taip pat nesutinka su klinikai priskiriamais pažeidimais.

„Priemokos imamos visose privačiose gydymo įstaigose, nes Lietuvoje galiojantys įstatymai mums leidžia tai daryti, todėl mūsų niekas nieko keisti net ir neįpareigojo. Be to, ligonių kasų atlikto patikrinimo išvadose remiamasi pačių gydymo įstaigų pateiktais duomenimis, kai vienos jų rašė teisybę, o kitos melavo. Viskas buvo sprendžiama iš popierių. Patikrinti visas šalies gydymo įstaigas per dešimt dienų, kiek buvo skirta, yra neįmanoma“, – apibendrino gydytojas V.Samuitis.

Ligonių kasų patikrinimas iš dalies vyko pasitikėjimo principu.

„Įstaigos užpildė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintus klausimynus ir buvo įvertinta, ar vidaus dokumentai atitinka galiojančius teisės aktus“, – patikslino N.Bijanskienė.

Už priemokas grąžina pinigus

Kauno TLK išvadose apie pagrįstus pacientų skundus dėl neteisėtų priemokų – nė žodžio.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Kauno TLK veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pernai gavo 11 pacientų skundų grąžinti pinigus už paslaugas. Skundų autoriai įtarė, kad gydymo įstaiga vertė mokėti neteisėtai. Du iš 11 šių skundų buvo pripažinti pagrįstais. Nustatyta grąžintina suma iš Kauno klinikų – 5 923 litų.

„Mes tokių sumų nežinome“, – tvirtino Kauno TLK Kontrolės skyriaus vedėja N.Bijanskienė.

Pačios įstaigos gavo net 37 skundus, kurie visi buvo pripažinti pagrįstais. Tarp šių įstaigų – Kauno klinikos, Dainavos ir Šilainių poliklinikos. Pagal pačių įstaigų pateiktus duomenis grąžintinos sumos atitinkamai sudarė 7 535, 1 235 ir 907 litai.

„Pernai įmokas gražinome tik penkiems pacientams, o nusiskundimų per metus gauname apie 20. Mūsų poliklinikoje per dieną, ne per metus, apsilanko apie 2 000 pacientų, todėl šis santykis tikrai ne esminis, ar ne?“ – pripažino, tikslino ir klausė Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius ir pridūrė, kad įmokas ligoniams dažnai grąžina tik todėl, kad nenori su jais pyktis, nors jie ir neteisūs.

Kauno klinikos savo pacientams praėjusiais metais grąžino 7 535 litus.

Svarbu sutvarkyti dokumentus

Kodėl ligonių kasos šių pažeidimų nefiksuoja, jei ligoniai buvo apmokestinti nepagrįstai?

Kauno TLK atstovė N.Bijanskienė paaiškino labai paprastai: tai yra ligonių skundai, o dokumentacija gydymo įstaigose sutvarkyta nepriekaištingai. Ligonių kasos tikrino būtent tai.

„Jei pacientas yra draustas, už jį apmoka ligonių kasa ir už tas paslaugas nieko mokėti nebus galima. Siūlomame projekte kategoriškai pasakome, kad jokių priemokų negali būti, išskyrus tas, kurios įteisintos teisės aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Jei parlamentarai pataisas priimtų šį rudenį, naujoji tvarka – priemokų uždraudimas ir baudos medikams – įsigaliotų kitąmet. Kiek iš to bus naudos ligoniams, kitas klausimas.

Kas antram yra tekę atsilyginti

Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu buvo atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą“.

Į daugiau kaip 50 klausimų atsakė 1 068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai. 72,6 proc. jų per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 proc. vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose.

Paklausti, ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietuvoje yra nemokama, teigiamai atsakė vos 7,1 proc. gyventojų. 33,4 proc. teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai arba nelegaliai. 59,3 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad, mokėdami sveikatos mokesčius, jie patys padengia savo sveikatos priežiūros išlaidas.

Kas antras apklausos dalyvis teigė, kad jiems per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Daugiau nei du trečdaliai respondentų asmenišką atsilyginimą medicinos darbuotojams sieja su sveikatos paslaugų kokybe, su geresniu ir greitesniu gydymu. Atsilyginti juos paskatina kiti pacientai arba jie tai daro savo noru, tačiau atsilyginimo įteisinimui nepritartų.

Neabejodami medicinos darbuotojų profesionalumu, apklausos dalyviai vis dėlto nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigose jais bus tinkamai pasirūpinta. 15,7 proc. Lietuvos gyventojų yra visiškai užtikrinti, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta, 17,5 proc. dėl to jaučiasi neužtikrinti, o 62,9 proc. mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta iš dalies. Šių rodiklių vertinimai trejetą metų išlieka nepakitę.

Tyrimų duomenys rodo, kad pacientus ypač piktina didelės priemokos už tyrimus į įstaigos kasą (32,9 proc. apklaustųjų) ir neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą (16,8 proc. apklaustųjų) ir didelės priemokos už gydymą, mokamos į įstaigos kasą (15,4 proc. apklaustųjų). Beje, gyventojų apklausa parodė, kad auga žmonių, susidūrusių su priemokomis už tyrimus, skaičius.

Kas antras Lietuvos gyventojas pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi ligonių kasų sumokėti pinigai už jų gydymą (apie suteiktas ir apmokėtas paslaugas). Stebimas nuoseklus norinčiųjų gauti tokią ataskaitą didėjimas per trejetą metų. Tokia informacija pasitarnautų ir kaip korupcijos prevencijos priemonė, atskleistų privalomojo sveikatos draudimo paskirtį ir naudą. Asmeninės ataskaitos parodytų, kiek iš tiesų kiekvienam kainuoja sveikatos priežiūra ir kiek ligonių kasos moka gydymo įstaigoms ir vaistų pardavėjams.