„Artėjanti mūsų nerimo žiema. Vakcinacija apsaugo dalį žmonių nuo hospitalizacijos ir nuo mirties. Nors dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale, bet, mano nuomone, gerai atliktas 3 milijonų Puerto Riko gyventojų, iš kurių pasiskiepijo 2 milijonai, tyrimas atskleidė, kad vakcinų nauda hospitalizacijai pasireiškia jau 25–34 metų amžiaus grupėje, o apsauga nuo mirties – 45–54 metų ir vyresnėse amžiaus grupėse. Vakcinų apsauga nėra amžina – žemiau pateikta skaidrė rodo, kaip ji laipsniškai mažėja. Kita skaidrė rodo, kad natūralus imunitetas irgi nėra amžinas – per 1 ar 2 metus sirgsime pakartotinai. Turime vilties, kad pakartotinai sirgsime lengviau. Kaip turime vilties, kad vakcinos padės lengviau ištverti pakartotinus susirgimus“, – socialiniame tinkle rašė V. Kasiulevičius.

„Šį kartą ne apie tai. Apie karą, kai šaunama į žmogų – apsaugos darbuotoją, paprašiusį užsidėti kaukę. Save pasipriešinimo vadais suvokiantys asmenys kasdieną socialiniuose tinkluose kursto ir ragina nepaklusti taisyklėms, priešintis. Smurtas tėra pasekmė. Niekas nežino, kas taps sekančia auka. Socialinė erdvė ne valdžios pusėje ir netgi ne mokslo, kaip jį supratome iki 2020 metų. Apie pralaimėjimą toje erdvėje rašiau anksčiau. Pandemija mus padalino į dvi nesutaikomas stovyklas ir visiems savotiškai patogu jose. Bandau suprasti, kaip mes visi jaučiamės abiejose fronto pusėse. Pervargę nuo darbo, aiškinimo ir įrodinėjimo medikai neberenka žodžių tiek piktybiniams troliams, tiek išsigandusiems žmonėms, bandantiems rasti pateisinimus savo baimei. Plinta raginimai nebeteikti pagalbos neskiepytiems asmenims. Kitoje pusėje matau piktdžiugos pilnus naujuosius antipandemijos lyderius ir jų įkvėptus išdidžiai laukiančius testavimo žmones, kurie jau daug kartų kategoriškai atsisakė skiepų. Jie taip apsisprendė ir jie tikisi laimėti, apginti savąją tiesą“, – teigė V. Kasiulevičius.

Manau, kad neskubėdama valdžia elgiasi teisingai, bet aš klydau daugybę kartų. Sunku pasakyti, ar gerai gali patarti ekspertai.

Pasak profesoriaus, tame artėjančiame link virimo mūsų katile įsivyrauja atomazgos laukimas. „Pasipriešinimo lyderiai“ savo sekėjus informuoja apie artėjantį karantiną ir lemiamą kovos etapą.

„Valdžia, norėdama išvengti galbūt jau neišvengiamos konfrontacijos, kasdien atideda sprendimus rytdienai. Suprantu tą jausmą, kai bandai pereiti plonu ledu, o aplinkui krinta sviediniai. Kai esi užšalusio ežero viduryje, niekas negali pasakyti, kuria kryptimi ledas storesnis. Daugelis prognozių jau žlugo. Manau, kad neskubėdama valdžia elgiasi teisingai, bet aš klydau daugybę kartų. Sunku pasakyti, ar gerai gali patarti ekspertai. Teisingam sprendimui turbūt jau reikia nebe ekspertų, o tylos ir nuojautos. Sprendimai – ne visada konsensusai. Bet iki to lemiamo momento daugelio žmonių širdis gali pasiekti kantrybė. Ji yra didžiausias sumaišties priešas. O prievarta – paskutinis ginklas, kai nėra pasirinkimo. Stovintys eilėje ir laukiantys testo žmonės ieško savosios alternatyvos. Tikiu, kad daugumas jų nešaus  į kojas apsaugos darbuotojui“, – „Facebook“ rašė V. Kasiulevičius.

Profesoriaus teigimu, kažkas turėtų rasti jėgų imtis lyderystės ieškoti to, kas mus jungia. „Gal Bažnyčia? Gal vietoj sakyklų dalinimo politikams (prieš pirmą turą vieniems, o prieš antrą turą kitiems) geriau pakviesti visus suvokti save krikščionimis, kurie privalo vieni kitus išgirsti. Gal Prezidentas? Sukvietęs sisteminių ir nesisteminių partijų lyderius išleistų juos tik po susitarimo dėl veiksmų plano žiemai. Nebežinau, ar kas nors dar turi tokiems dalykams autoritetą“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.