- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva praėjusiais metais pradėjo vaikų ir paauglių vakcinaciją nuo COVID-19. Greičiausiai nerasime šeimos, kurioje nevyktų tėvų ir senelių diskusijų apie atžalų skiepijimą ir kaip tam pasirengti.
Siekdami padėti šeimoms priimti patikima informacija paremtą sprendimą dėl savo vaikų apsaugos nuo nenuspėjamos COVID-19 ligos, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai pradėjo šviečiamąją iniciatyvą „Saugome savo vaikus nuo COVID-19“.
Didelę patirtį turintis vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis atsako į mokykloje dirbančios ir nuolat su tėvais bendraujančios visuomenės sveikatos specialistės Aistės Matulaitytės klausimus, kaip nuo COVID-19 ligos skiepijami vaikai ir paaugliai ir kodėl juos skiepyti būtina.
– JAV jau paskiepyta apie 13 mln. vaikų ir paauglių nuo 12 iki 17 metų. Izraelyje bent po vieną vakcinos dozę jau gavo pusė tokio amžiaus vaikų. JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis vaikus nuo 5 metų skiepyti pradėjo lapkričio mėnesį, Lietuva – nuo gruodžio mėnesio vidurio. Kokie yra pirmieji gydytojų atsiliepimai apie tokio masto paauglių ir vaikų vakcinaciją?
– Galiu pasidalyti dar naujesniais duomenimis: lapkričio mėnesį pradėjus vaikų nuo 5 metų amžiaus vakcinaciją JAV, neoficialiais gruodžio 20 d. duomenimis, viena doze paskiepyta daugiau nei 6 mln. (arba 2,5 proc.) šio amžiaus vaikų, o dviem dozėmis jau paskiepyta 3,5 mln. (1,7 proc.) vaikų. Paauglių nuo 12 metų grupėje šie skaičiai yra dar didesni, nes jie pradėti skiepyti nuo 2021 m. pavasario: bent viena vakcinos doze paskiepyta apie 83,1 proc., dviem dozėmis – apie 70,7 proc. 12–17 amžiaus paauglių.
Noriu akcentuoti, kad yra užbaigti visi pilnos apimties klinikiniai tyrimai su vaikais. Be to, jau turime ir įtikinamus realaus gyvenimo duomenis, kadangi įvairiose šalyse jau yra paskiepyta milijonai vaikų nuo 5 metų ir nuo 12 metų amžiaus grupėse. Šių tyrimų ir kasdienės praktikos duomenys turi užkirsti kelią bet kokioms kalboms apie vadinamąsias „eksperimentines“ neištirtas vakcinas. Vakcina nuo COVID-19 jau nebėra neištirta ir eksperimentinė.
– Kokia vakcina Lietuvoje skiepijami vaikai ir paaugliai? Keliomis dozėmis?
– Europos vaistų agentūra (EVA) vaikų ir paauglių vakcinacijai nuo COVID-19 yra užregistravusi tiktai vieno gamintojo vakciną. Gyvename ES ir galime naudoti tik jos erdvėje sertifikuotus vaistinius preparatus, vakcinas. Šiandien turime vieną vakciną, tačiau situacija gali keistis, nes vyksta intensyvūs naujų vakcinų bei jų skiepijimo indikacijų tyrimai, todėl artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau galimybių vaikų sveikatai užtikrinti ir pandemijai kontroliuoti.
Šių tyrimų ir kasdienės praktikos duomenys turi užkirsti kelią bet kokioms kalboms apie vadinamąsias „eksperimentines“ neištirtas vakcinas. Vakcina nuo COVID-19 jau nebėra neištirta ir eksperimentinė.
Vaikai yra skiepijami mažesne doze, kurioje veikli medžiaga yra ta pati, tačiau jos kiekis yra mažesnis nei paaugliams ir suaugusiesiems. Skiepijama dviem dozėmis.
– Ar yra indikacijų dėl stiprinamosios dozės?
– Šiandien tokios indikacijos dėl stiprinamosios dozės vaikams dar nėra. Kilus naujos omikron atmainos grėsmei, suaugusiesiems stiprinamosios dozės reikšmė yra ypač svarbi. Suaugusiųjų skiepijimas nuo COVID-19 taip pat yra vaikų apsauga, nes daug vaikų susirgo užsikrėtę nuo savo tėvų ar giminaičių.
Vaikams šios rekomendacijos nėra dėl labai paprastos priežasties – jie pradėti skiepyti dar visai neseniai. Paaugliams indikacija stiprinamajai dozei turėtų atsirasti artimiausiu metu. Šią situaciją jau nagrinėja Europos vaistų agentūra (EVA), nes paauglius pradėjus skiepyti prieš keletą mėnesių, o Lietuvoje – nuo birželio mėnesio, dabar yra kaip tik tinkamas laikas pradėti galvoti apie stiprinamąją dozę.
Biologiniai imuninio sužadinimo procesai yra tokie patys vaikų ir paauglių, tad šiandien turime daryti tai, ką galime.
– Kada vaikams ir paaugliams susidaro imunitetas po vakcinacijos? Ar taip pat kaip ir suaugusiesiems?
– Visiškai taip pat. Biologiniai procesai yra tokie patys. Yra ypatumų, kaip reaguoja vaikų imuninė sistema ir kaip – suaugusiųjų, tačiau iš esmės kertiniai dalykai yra tie patys. O tai reiškia, kad pirminiam skiepijimui turi būti skirtos dvi vakcinos dozės, o po kelių mėnesių skiepyti stiprinamąja doze.
Kalbant apie vidurkius, nors niekas iš mūsų nesame statistinis vidurkis, manoma, kad imunitetas susidaro praėjus bent 2 savaitėms, o geriau – po antros dozės praėjus mėnesiui. Įskiepijus vakciną, reikia laiko, kad ji paveiktų mūsų imuninę sistemą, t. y. kad imuninė sistema paruoštų visus apsaugos nuo COVID-19 mechanizmus.
Skiepijimo algoritmas yra toks: įskiepijus pirmą dozę, po 3 savaičių – antra dozė. Imuninė apsauga susidaro praėjus 4 savaitėms po antros dozės.
Neturiu dvejopų standartų ir dvejopų rekomendacijų. Neva viena rekomendacija – man ir mano šeimos nariams, o kita – viešoje erdvėje visuomenei.
– Kiek laiko išlieka apsauga po vakcinacijos?
– Sveikiems, be gretutinių ligų paaugliams ir suaugusiesiems apsauga išlieka apie 6 mėnesius. Duomenų apie vaikus kol kas nėra, nes jie pradėti skiepyti neseniai.
– Ar visus vaikus reikia skiepyti nuo COVID-19?
– Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti visus vaikus ir paauglius, išskirtinį dėmesį skiriant priklausantiems didesnei rizikos grupei, pavyzdžiui, nutukusiems, kas šiandien medicinoje vadinama dvidešimtojo amžiaus pandemija, taip pat kitų retesnių būklių vaikams ir paaugliams bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis.
– Ar galima nuo COVID-19 skiepyti lėtinėmis ligomis sergančius vaikus ir paauglius? Kokiomis ligomis sergantiems vaikams skiepytis nuo COVID-19 yra būtina?
– Dažnai girdime nuomonę, kad lėtinių ligų ar sudėtingų susirgimų turinčius vaikus, pavyzdžiui sergančius lėtinėmis širdies, plaučių, onkologinėmis ligomis, diabetu, reiktų vengti skiepyti nuo COVID-19. Tačiau tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos pediatrų draugija lėtinėmis ligomis sergančius vaikus kaip tik rekomenduoja skiepyti pirmiausia. Jeigu jie susirgtų COVID-19, jiems būtų didesnė rizika sirgti sunkiai ir patirti sunkias komplikacijas, todėl profilaktika skiepais yra ypač aktuali ir būtina. Tokius vaikus skiepyti galima ir reikia.
– Esate senelis, turite anūkų. Ar šeimoje svarstėte dėl anūkų skiepijimo nuo COVID-19?
– Noriu labai atsakingai pasakyti, kad neturiu dvejopų standartų ir dvejopų rekomendacijų. Neva viena rekomendacija – man ir mano šeimos nariams, o kita – viešoje erdvėje visuomenei. Visa tai, ką aš kalbu visuomenėje ir rekomenduoju tėvams, mes aptariame šeimoje su žmona ir mūsų vaikais, kurie yra suaugę žmonės. Aš džiaugiuosi, kad priimdami sprendimus dėl savo vaikų sveikatos apsaugos nuo COVID-19 ligos, mūsų vaikai girdi mano nuomonę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai1
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Gyvensenos medicinos specialistės: geriausia investicija į sveikatą – judėjimas6
Kauno miesto poliklinikoje pacientus konsultuoja gyvensenos medicinos specialistės. Jos pataria, kaip pradėti gyventi sveikiau, numesti svorio, sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kalbintos specialistės ...
-
Autizmo mėnuo paminėtas visoje Lietuvoje
Balandis – visame pasaulyje žinomas kaip autizmo supratimo, priėmimo mėnuo. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės – autizmo simbolio &ndash...
-
Sveikatos apsaugos ministerija apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus8
Minėdama Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį apdovanos nusipelniusius Lietuvos medikus. ...
-
NVSC: toliau mažėjant gripo atvejų, bendras sergamumas Kazlų Rūdoje viršijo epideminį lygį
Šalyje fiksuojant mažiau sergančiųjų gripu, bendras sergamumas gripo, COVID-19 ir peršalimo ligomis epideminį lygį peržengė Kazlų Rūdos savivaldybėje, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Klaipėdoje atlikta pirmoji bronchų praeinamumą atkurianti procedūra3
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą uostamiestyje atlikta moderni bronchų praeinamumą atkurianti procedūra – rekanalizacija. Vyresnio amžiaus pacientui ji padėjo atsikratyti varginančio kosulio ir vis pasikartojančio plaučių u...
-
Kompensuojamų vaistų sistemos krachas: pacientai miršta nesulaukę gydymo80
Per 180 dienų Sveikatos apsaugos ministerijos komisija turėtų patvirtinti kompensuojamos vaistus, bet tai nėra daroma. Valstybės kontrolės auditas paskelbė skandalingas išvadas – esą net 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluo...