Veikia abiem kryptimis

Nutukimas daro tiesioginę įtaką žmogaus emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. Socialinė stigma, neigiamas aplinkinių vertinimas ir savikritiškas požiūris neretai sukelia lėtinį stresą, mažina darbingumą, trukdo palaikyti santykius, riboja socialinį gyvenimą.

„Asmeninė ir aplinkos reakcija į nutukimą, blogėjant kasdieniam funkcionavimui, trinkant darbingumui, ribojant santykius su žmonėmis, socializaciją, gali sukelti lėtinį stresą. Kai kuriais atvejais gali vystytis depresija. Svarbu paminėti, kad šiuo metu dažnai kalbama ir apie tam tikras nutukimo ir depresijos sąsajas, akcentuojant ne psichosocialinius, bet biologinius mechanizmus, – jau nustatyta, kad tam tikri fiziologiniai procesai gali sieti šias dvi būkles“, – sako R. Mazaliauskienė.

Tačiau ryšys veikia ir priešinga kryptimi – psichikos sutrikimai gali tapti viena iš svorio augimo priežasčių.

„Esant kai kurių psichikos sutrikimų, kai sumažėjęs judėjimas ar padidėjęs kalorijų suvartojimas, gali augti svoris. Tačiau labiausiai norėtųsi paminėti ne pačius psichikos sutrikimus, o jų gydymą, – kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ar psichozei skirti preparatai, gali sukelti vadinamąjį metabolinį sindromą, kurio vienas simptomų yra nutukimas“, – paaiškina gydytoja.

Kai kurie psichotropiniai medikamentai gali sukelti tam tikrų medžiagų apykaitos pokyčių, dėl kurių žmogus linkęs priaugti svorio, todėl gydant būtina stebėti kūno masės ir kitų metabolinių rodiklių pokyčius, koreguoti gyvenimo būdą ir prireikus keisti vaistus.

„Vartojant šiuos vaistus svarbu stebėti įvairius metabolinius parametrus, o pastebėjus nepageidautinų tendencijų – imtis veiksmų: keisti medikamentą, didinti fizinį aktyvumą, reguliuoti mitybą. Šios priemonės turi būti kompleksinės, o sprendimai priimami kartu su gydytoju, kad būtų užtikrintas tiek gydymo veiksmingumas, tiek paciento saugumas“, – pabrėžia R. Mazaliauskienė.

Ramunė Mazaliauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Stresas – priežastis ir padarinys

Stresas – viena dažniausių grandžių, jungiančių fizinę ir psichikos sveikatą. Jis gali būti tiek nutukimo priežastis, tiek jo padarinys.

„Stresas yra vienas iš veiksnių, susijusių su nutukimo vystymusi. Tačiau stresas yra ir nutukimo padarinys – nepasitenkinimas savo kūnu, kontaktų ribojimas, fizinės sveikatos pablogėjimas veikia žmogų ir sukelia stresą. Taigi galime teigti, kad atsiranda tam tikras ydingas ratas, kurį kartais labai sunku pertraukti“, – sako R. Mazaliauskienė.

Su stresu susijęs ir emocinis valgymas – vienas akivaizdžiausių būdų, kaip stresas pasireiškia kasdienybėje. Valgoma ne iš alkio, o siekiant nuslopinti įtampą, liūdesį ar nuovargį. Tokiais atvejais žmonės dažnai renkasi daug kalorijų turintį, riebų ar saldų maistą, valgoma priešokiais, be kontrolės.

„Valgoma ūmaus, o dažniau lėtinio streso metu. Dažnai ir kiekis, ir maisto pobūdis susijęs su dideliu kalorijų kiekiu. Padariniai – tai ir visos su antsvoriu susijusios problemos, ir nusivylimas savimi. Ką daryti? Pradėti nuo darbo siekiant suvaldyti stresą – labiausiai rekomenduočiau psichoterapiją“, – sako psichiatrė.

Viso gyvenimo projektas

Gydytoja pabrėžia: tam, kad nutukimo gydymas būtų veiksmingas, jis turi apimti ir kūną ir psichiką. Vien tik mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių dažnai nepakanka, būtina vertinti ir emocinius, hormoninius, medikamentinius veiksnius.

Kai kurie vaistai, ypač antidepresantai ar psichozei gydyti skirti preparatai, gali sukelti vadinamąjį metabolinį sindromą, kurio vienas iš simptomų yra nutukimas.

„Reikėtų neužmiršti ir šiuo metu egzistuojančio medikamentinio nutukimo gydymo, tačiau jo imtis reikėtų tik rekomendavus gydytojui ir esant tinkamai priežiūrai, užtikrinant poveikio stebėjimą ir saugumą. Na, o tiems, kurie gydo nutukimą, svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su pacientu“, – R. Mazaliauskienė.

Norint pradėti pokyčius, svarbiausia – pripažinti, kad tai ilgas procesas. Nutukimo ir psichikos sveikatos problemų sprendimas nėra greita kelionė. Tam reikia kantrybės, pastangų ir nuolat dirbti su savimi.

„Reikėtų suprasti, kad gydymas truks ne kelis mėnesius ar net metus, bet galbūt bus ir viso gyvenimo projektas. Suprasti, kad nebus greitų rezultatų, bet ir maži rezultatai yra rezultatai. Siūlyčiau rasti specialistą, kuris gali padėti keliauti tuo keliu. Imtis kasdienių mažų pokyčių ir džiaugtis jais – tai norisi akcentuoti šalia visų gydymo ir gyvenimo būdo ypatumų“, – pataria R. Mazaliauskienė.

Medicinos pasaulio požiūris

Norint iš tiesų pažaboti nutukimo problemą, būtinas ir didesnis požiūrio pokytis. Gydytojos teigimu, reikia mažinti stigmatizaciją, kuri vis dar lydi šią ligą, ir keisti požiūrį į ją, – tiek visuomenėje, tiek medicinos bendruomenėje.

„Labai svarbu keisti ir medicinos pasaulio požiūrį, kai kartais į nutukusį žmogų žiūrima kaip į tokį, kuris nesistengia, neturi valios. Šios neigiamos patirtys lemia, kad žmogus vengia galinčių suteikti pagalbą ir užsidaro savo problemų rate. Svarbu visuomenei aiškinti nutukimo priežastis ir bent iš dalies nuimti perdėtą atsakomybę nuo ligonių pečių“, – pabrėžia psichiatrė.