– Vilniuje, Kaune, pramonės miestuose fiksuojama didelė kietųjų dalelių koncentracija ore. Ar tai aktualu visiems, ar labiau tam tikroms, pažeidžiamoms amžiaus grupėms?
– Aplinkos oro tarša iš tiesų veikia kiekvieną žmogų, nes mes tą taršą įkvepiame ir ji patenka į mūsų organizmą. Patys jautriausi yra maži vaikai, kadangi jų svoris yra mažesnis ir jiems tenka santykinai didesnis taršos kiekis. Taip pat jautrūs yra pagyvenę žmonės, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligomis. Tarša veikia organizmą taip, kad trūksta deguonies, sumažėja kvėpavimo sistemos apsauginės reakcijos, todėl labiausiai nukenčia jautresnės žmonių grupės.
Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra trys.
– Reikėtų visiems stebėti oro taršos žemėlapius. Ne visi turi tokią galimybę, tačiau jeigu išėjus į lauką jaučiamas nemalonus kvapas, kyla įtarimas, kad kaimynai kūrena – toks jausmas dažnai pasireiškia nuosavų namų rajonuose – ar tai jau rimtas signalas mažiau laiko praleisti gryname ore?
– Taip, jeigu matome, kad iš kaminų labai intensyviai rūksta dūmai ir jie dėl slėgio yra spaudžiami prie žemės, vadinasi, mes būsime jų paveikti. Jei esame šalia gatvės, oro tarša ten visada bus didesnė, todėl pasivaikščiojimui reikėtų rinktis kitas vietas. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra trys. Jeigu pranešama apie padidėjusią oro taršą, reikėtų stengtis daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur oro užterštumas yra gerokai mažesnis nei lauke. Antra, jeigu vis dėlto norime būti lauke, sportuoti, vaikščioti ar leisti laisvalaikį, reikėtų rinktis vietas toliau nuo gatvių ir kaminų. Trečia, jeigu buvimas lauke neišvengiamas, pavyzdžiui, per šalčius ar padidėjus oro užterštumui – kaip gatvių valytojams ar žmonėms, kurie turi nusikasti sniegą – pagrindinė taisyklė yra dirbti dedant kuo mažiau fizinių pastangų, lėčiau, daryti pertraukas, nes fizinio aktyvumo metu labiau apkraunama širdis, kvėpuojama giliau, todėl įkvepiama daugiau teršalų. Taip dar labiau apsunkinama širdis, kuri ir taip sunkiai dirba kovodama su šalčiu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kas gresia tiems žmonėms, kurie į tokius perspėjimus visiškai nekreipia dėmesio?
– Konkrečiai pasakyti, kas gresia kiekvienam, negalima. Visų pirma reikia vertinti, kiek laiko žmogus praleidžia užterštoje aplinkoje. Ilgalaikis poveikis pasireiškia lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėja infarkto ir insulto rizika, taip pat atsiranda kvėpavimo sistemos sutrikimų. Kietosios dalelės ore veikia kaip teršalų transportas į mūsų organizmą – prie jų prilimpa virusai, bakterijos ir kiti teršalai. Šiuo metu didžiausią nerimą kelia ne stambesnės, o smulkiosios dalelės, kurios patenka giliai į kvėpavimo takus. Jos gali pernešti virusus ir bakterijas, todėl taršos laikotarpiais dažnai padažnėja virusinių ir bakterinių kvėpavimo sistemos ligų atvejų. Jei žmogus ilgą laiką nekreipia dėmesio į oro taršą, ypač jei dar dažnai kūrena židinį ar krosnį, ilgalaikės grėsmės sveikatai tampa gana didelės.
(be temos)