- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą užklojus vėsių orų skraistei, grįžta ir gripo bei peršalimo ligų sezonas. Koronavirusas apie save taip pat primena kiekvieną dieną. Apie tai, kodėl būtina skiepytis ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso – pokalbis su profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.
„Praėjusį sezoną gripas labai mažai cirkuliavo dėl dviejų priežasčių: viena – užgožė agresyvesnis kovidas, virusą išstūmė, antras dalykas – žmonės labiau saugojosi. Mažiau bendravo tarpusavyje, buvo karantine, dėvėjo kaukes, plovė rankas, dezinfekavo paviršius ir t. t. Bet gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga? Greičiausiai, kad šį sezoną mes turėsime kažką tarpinio tarp to, kas buvo praėjusį sezoną – kai (gripo, – aut. past.) beveik visai nebuvo, ir tarp to, kas buvo priešpandeminį sezoną. Bet kada turėsime didelį gripo pakilimą, o, be abejo, tai bus, kol kas labai tiksliai įvardyti sunku“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Gripo virusas gamtoje niekur nedingo ir nedings, nes jis cirkuliuoja ir tarp žmonių, ir tarp gyvūnų. Reiškia, jis neabejotinai vėl ateis ir sugrįš. Kitas klausimas – kada smogs visa jėga?
Pasak specialisto, kiekvienais metais dalis žmonių nuo gripo pasiskiepija, dalis perserga – dauguma lengvai, deja, kai kurie serga sunkiai.
„Viena kita dešimtis žmonių neišgyvena. Nors gripo neišgyvena daugiau žmonių nei registruojama, nes širdies, plaučių ir kitų ligų komplikacijos dažnai būna sąlygojamos gripo. Ir tai nepapuola į liūdnąją gripo statistiką. Bet pastoviai žmonės imunizuojasi. Praėjusį sezoną buvo labai mažai sirgusių gripu. Reiškia, būsterine, sustiprinančiąja doze kurie pasiskiepijo, tai ją gavo, o kurie nesiskiepijo ir kurie nebuvo susidūrę su gripo virusu ir nesirgo, jie savo imuniteto gal nepažadino, nereimunizavo. Tada tikėtina, kad jeigu žmonės nesiskiepys, tai paprasčiausiai susidūręs su gripo virusu gali sirgti sunkiau. Štai kodėl šiais metais taip svarbu pasiskiepyti – ir nuo kovido, kas dar to nepadarė ir kam reikia revakcinuotis, ir nuo gripo. Dabar jau, berods, galima tai padaryti vieno vizito metu“, – teigė pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Kaip savaitės pradžioje pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šalies medikai rekomenduoja nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo šaltuoju metų sezonu plintančio gripo bei pneumokokinės infekcijos. Remiantis naujausiomis Lietuvos infektologų draugijos LID rekomendacijomis, nuo šiol tai padaryti bus daug patogiau – vieno vizito metu bus galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir nuo pneumokokinės infekcijos. Skiepijama į skirtingas kūno vietas.
Kodėl būtina skiepytis sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze?
Antradienį, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada šią savaitę pasirašyti sprendimą dėl visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19. Paklaustas, ar tikėtina, kad didžioji dalis žmonių nuspręs skiepytis sustiprinančiąja doze, S. Čaplinskas teigė, kad čia itin svarbi tikslinga ir teisinga komunikacija.
„Labai svarbu žmonėms atsakyti į kylančius klausimus. Natūralu, kad nuomonę kiekvienas žmogus susiformuoja ir susidaro pagal savo informacinį lauką, pagal savo bazinį išsilavinimą. Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas. Su koronavirusais žmonės susidūrė jau seniai. Seniai žino, kur yra jų silpna vieta, Achilo kulnas, smaigalio baltymas ir praktiškai vakcinos jau buvo sukurtos. Pasisekė, kad buvo galima gana greitai kurti vakcinas ir kitus dalykus kovai su šita liga. Iš kitos pusės, buvo iškart aišku, kad imunitetas prieš koronavirusus susiformuoja, bet išblėsta. Kaip kitiems sunkiems koronavirusams imunitetas neišsilaikydavo daugiau nei dvejus metus, tai šitai ligai buvo aišku, kad imunitetas su laiku išblės. Tik buvo neaišku – kada“, – situaciją komentavo profesorius.
Žmogui, kuris neturi tam tikrų įgūdžių, žinių, nėra taip paprasta atskirti, kur yra tikros naujienos, o kur yra melagienos, kur yra emocijos, o kur yra mokslas.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinuotis nuo COVID-19 reikia ne vėliau nei po šešių mėnesių. „Dabar jau aišku, kad daugiau nei aštuonis mėnesius turbūt mažai pas ką imunitetas išlieka. Ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad revakcinacija bus reikalinga. Tik nebuvo aišku – kada ir kaip dažnai. Šiai dienai nekyla abejonių, kad pas daugumą žmonių po pusės metų vakcinos neužteks, jeigu bus susiduriama su infekcine viruso doze. Reiškia, reikia revakcinuotis ne vėliau kaip po šešių mėnesių, bet daliai žmonių imunitetas gali nesusiformuoti, susiformuoti ne toks stiprus arba išblėsti anksčiau nei po šešių mėnesių. Ir tai nėra nieko naujo ir nieko stebėtino. Dėl to tam tikrai grupei žmonių – sergantiems onkologinėmis ligomis, senjorams, vartojantiems imunosupresinius vaistus ir t. t., tikslinga anksčiau pradėti anksčiau atlikinėti kiekybinius antikūnų tyrimus prieš SARS-COV-2 virusą, kad nebūtų pavėluota su jų revakcinacija. Nes jau puikiai dabar matome ir Lietuvoje, o iš kitų šalių pavyzdžių buvo aišku daug anksčiau, kad ir persirgę, ir pasiskiepiję žmonės gali susirgti pakartotinai. Kad šito būtų išvengta, nelaukiant oficialių Europos agentūrų, Pasaulio sveikatos organizacijos ir t. t. rekomendacijų imtis mokslu pagrįstų sprendimų ir atsakomybių mums patiems“, – tvirtino pašnekovas.
Freepik.com nuotr.
Pasak S. Čaplinsko, revakcinacijos neskubama aktyviai siūlyti turtingoms šalims, nes dar yra valstybių, kuriose nemažai žmonių nėra gavę pirmojo skiepo. „Afrikoje tik 3 proc. žmonių yra paskiepyta. Bet čia jau yra ne medicininis, o politinis ir etinis aspektas. Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu. O tai gali baigtis labai sunkia liga arba net gali neišgyventi. Toks yra šito viruso plitimo dėsningumas“, – pokalbį baigė profesorius.
Medikams iškart aišku: revakcinuoti, kai nusilpsta imunitetas reikia. Priešingu atveju tu revakcinuosiesi natūraliu būdu.
Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį pritarė rekomendacijai Lietuvoje taikyti revakcinaciją nuo COVID-19 visiems pilnamečiams gyventojams.
Stiprinamąją dozę rekomenduojama skirti praėjus šešiems mėnesiams po skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Revakcinuoti siūloma mRNR vakcinomis – „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinos. Be to, dėl „Modernos“ tolesnio naudojimo ekspertai kol kas nusprendė palaukti daugiau duomenų, pasirodžius pranešimų, kad kai kurios šalys nutraukė šios vakcinos skyrimą berniukams ir jauniems vyrams.
Ekspertai taip pat siūlo revakcinacijai naudoti „Jansen“ vakciną tiems, kurie ne anksčiau kaip prieš pusmetį yra pasiskiepyję šio gamintojo preparatu.
Šiuo metu sustiprinančioji dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams. Pavyzdžiui, vyresniems nei 75 metų senjorams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...