S. Čaplinskas: koronavirusas suras ir „išgliaudys“ visus, kurie dar nepersirgę ir nepasiskiepiję

Jei pradėsime taupyti ir mažiau šildyti vandenį, galime prisišaukti ir kitas bakterijas.

„Tuo pasinaudoti gali listeriozė – tokia bakterija, kuri dauginasi nuo 20 iki 60 laipsnių temperatūroje. Jeigu šaltas vanduo bus per šiltas, o šiltas vanduo per šaltas, tai mes galime tikrai neišvengti tokių protrūkių. Tokių atvejų Lietuvoje jau turėjome. Ispanai perspėja, kad dėl taupymo ir tokių karščių gali susilaukti ir šitos bėdos“, – teigė S. Čaplinskas.

Pasaulyje paplitus koronavirusui žmonės buvo išsigandę, tačiau dabar, nors mirčių vis dar yra, jie susitaikė ir nebesureikšmina šio viruso aukų skaičiaus.

„Prognozės, kad [covid-19] virusas plis, pasitvirtino. Jeigu atsuktume, ką prieš metus kalbėjome jūsų studijoje, matytume, kad tai ir vyksta. Vyksta ir tai, kad mes pradedami susitaikyti su tomis mirtimis. Mano manymu, viena mirtis – jau viena mirtimi per daug, bet dabar mes turime kone trisdešimt mirčių per mėnesį, kai tiek turėdavome pačiais sunkiausiais gripo sezono metais“, – prisiminė virusologas.

Kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekavimas ir atstumų laikymasis jau turėjo tapti savaime visuomenėje suprantamu dalyku.

„Reikia, kad kiekvienas iš mūsų suprastume, kaip galime minimizuoti riziką užsikrėsti ir sunkiai susirgti. Čia tas pats, kaip važiuoti motociklu – turbūt visi supranta, kam reikalingas šalmas“, – palygino S. Čaplinskas.

Virusas suras ir „išgliaudys“ tuos, kurie dar nesirgę ir nesiskiepiję.

Jis teigė, kad komunikuojant apie koronavirusą reikėtų labiau akcentuoti labiausiai pažeidžiamus žmones.

„Kai mes kalbame studijoje, tai atrodo, kad siūlome vieno dydžio rūbą visiems, bet taip nebūna. Čia ir yra esmė – kaip pateikti tą informaciją, kad žmogus kuo daugiau sutapatintų su savimi. Per mažai kalbama apie rizikos veiksnius – kur žmonės užsikrečia ir kam liga yra pavojingiausia. Virusas suras ir „išgliaudys“ tuos, kurie dar nesirgę ir nesiskiepiję. Jaunimas galbūt persirgs vienaip, bet senjorams tai gali būti ypač pavojinga. Pirmosios bangos metu visuomenė juos saugojo, šeimos nariai saugojo, dėvėjo tas pačias kaukes, nėjo vienas pas kitą. Dabar to nėra, tad šitie žmonės rizikuoja labiausiai“, – pabrėžė S. Čaplinskas ir pridėjo, kad sveikatos apsaugos institucijoms trūksta žinių tikslingai komunikacijai sukurti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar nepersirgę koronavirusu turėtų būtinai pasiskiepyti, nes rizika užsikrėsti – labai didelė.

„Artėjant rudeniui vienareikšmiškai siūlyčiau pasiskiepyti. Ir aš tą patį padarysiu, nepaisant to, kad jau turiu tris skiepo dozes ir esu persirgęs. Tiems, kuriems pavyko išvengti viruso, yra nedovanotina šiandien laukti ir nesiskiepyti. Visiems kitiems reikėtų sekti, ką siūlo specialistai ir žiniasklaida“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Sezoniškai vakcinuotis bus siūloma dar bent kelis metus, sakė S. Čaplinskas.

„Niekas nesiūlo skiepytis 2–3 kartus į metus, bet šaltuoju sezonu rizika užsikrėsti daug didesnė, todėl sezoninė revakcinacija išlieka ir bus dar keletą metų į priekį“, – tvirtino virusologas.

Tose šalyse, kur labiau pasitiki valdžia, pasitiki vienas kitu, rezultatai geresni, todėl, kad žmonės supranta, kad jų pareiga yra ne tik saugoti save, bet ir aplinkinius žmones.

Greitieji testai sudaro galimybę užsikrėtusiems žmonėms iškart izoliuotis vietoje vaikščiojimo po gydymo įstaigas ir užkrato platinimo.

„Pirmiausiai sudaroma galimybė greičiau pačiam žmogui įvertinti savo sveikatos būklę. Nepaisant to, koks bus tas ligos rezultatas, jei jaučia peršalimo simptomus, turėtų izoliuotis ir neiti į darbą, neplatinti ligos. Savaime aišku, kad žmogus neis be reikalo į sveikatos įstaigą, be reikalo nerizikuos, kad pablogėtų jo būklė, ir bus mažiau tikimybės virusą perduoti kitiems. Kalbant apie simuliantus, mes ir vėl prieiname prie komunikacijos dalykų, bendro supratimo. Tose šalyse, kur labiau pasitiki valdžia, pasitiki vienas kitu, rezultatai geresni, todėl, kad žmonės supranta, kad jų pareiga yra ne tik saugoti save, bet ir aplinkinius žmones. Tuo ir ypatingos užkrečiamos ligos – vieno žmogaus pastangų išvengti ligos gali neužtekti, jeigu nepasaugosime vienas kito“, – aiškino S. Čaplinskas.

Artėjant rudeniui, reikėtų kruopščiai apžiūrėti namų vedinimo sistemas, susibūrimo vietose reikėtų įdiegti ir oro dezinfekavimo sistemas.

„Visos tos pačios peršalimo ligos plius ligos, jeigu praleisti buvo skiepai – difterija, kokliušas, meningokokas, pneumokokinė infekcija. Jau dabar reikia susitvarkyti patalpų ventiliaciją, diegti oro dezinfekavimo sistemas tam, kad visi mes uždarose patalpose kvėpuotume kuo švaresniu, kuo sveikesniu oru atėjus šaltam metų sezonui“, – teigė S. Čaplinskas.

„Kuo daugiau bus vykdoma aiški epidemiologinė diagnostika, kur ir kaip žmonės užsikrečia, tuo greičiau kiekvienas ras sau tinkantį atsakymą, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje“, – pridėjo virusologas.