Anot specialistės, „Klaipėdos hospise“ miręs asmuo turėjo šalutinių ligų ir priklausė rizikos grupei pagal amžių. Tai – antroji auka šioje įstaigoje.

Didžiausi sergamumo rodikliai yra Estijoje, antroje vietoje – Lietuva

L. Ašoklienė atkreipia dėmesį, kad iš Baltijos valstybių didžiausias sergamumo bei mirties atvejų rodiklis yra Estijoje. Antroje vietoje pagal rodiklius yra Lietuva, trečioje – Latvija, kurioje kol kas fiksuoti tik 5 mirties atvejai.

„Palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, tai didžiausias sergamumo rodiklis yra Estijoje ir siekia 115. Tuo metu Lietuvoje jis yra 47, o Latvijoje 37 atvejai šimtui tūkstančių gyventojų. Didžiausias mirtingumo rodiklis taip pat yra Estijoje ir jis siekia 3 atvejus šimtui tūkstančių gyventojų, absoliučiais skaičiais tai 40 mirties atvejų šalyje. Lietuvoje turime 37 mirties atvejus ir mūsų rodiklis yra 1,3. Latvijoje registruoti 5 mirties atvejai ir mirtingumo rodiklis siekia 0,3 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų“, – sakė L. Ašoklienė.

Taip pat epidemiologė oficialiai patvirtino dar vieną mirties atvejį Lietuvoje.

„Lietuvoje šiuo metu iš viso užregistruota 1 350 infekcijos atvejų, iš jų – 37 mirtys. Paskutiniu metu gavome pranešimą, tad dabar iš viso 38 mirties atvejai šalyje. (...) Ligoninėje turime hospitalizuotus 148 aasmenis. Iš jų 18 yra reanimacijoje ir 11 reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. 298 žmnės pasveikę“, – sakė ji.

Pasak L. Ašoklienės didžiausias sergamumas šiuo metu yra JAV.

„Vakar dienos duomenimis, pasaulyje yra registruoti 2 355 000 ligos atvejai, 164 tūkst. mirties atvejų. ES ir Jungtinėjė Karalystėje iš viso registruotas beveik 1 mln. atvejų (947 tūkst.) iš jų 99 tūkst. mirties atvejų. Kalbant apie susirgimų skaičius, didžiausi skaičiai registruojami JAV. Toliau seka Ispanija, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Taip pat mirties atvejai didžiausi JAV, Italija, Ispanija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Belgija“, – teigė ji.

„Įdomu šalis palyginti pagal sergamumo rodiklius. Sergamumo rodiklis šimtui tūkstančių šiuo metu Europoje didžiausias Liuksemburge ir jis siekia 584 šimtui tūkstančių gyventojų. Toliau – Islandija, Ispanija, Belgija ir Airija. Pagal mirtingumo rodiklį šimtui tūkstančių gyventojų, didžiausias yra Belgijoje ir siekia 49. Toliau seka Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė“, – teigė ji.

R. Lingienė: situacija „Klaipėdos hospise“ negerėja, kreipsimės į prokuratūrą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus skyriaus direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad situacija „Klaipėdos hospise“ negerėja. Dėl to, pasak R. Lingienės, buvo kreiptasi į uostamiesčio savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisiją, o NVSC savo ruožtu ruošiasi kreiptis ir į prokuratūrą dėl „Klaipėdos hospise“ nustatytų pažeidimų.

„Klaipėdos hospise“ COVID-19 nustatyta 33 pacientams, 11 darbuotojų ir, deja, užregistruotos 2 pacientų mirtys“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Lingienė.

Ji priminė, kad „Klaipėdos hospisas“ turėjo tik vieną higienos pasą – leidimas buvo duotas tik vieno paciento gydymui.

„Klaipėdos kolegų nurodymu, visi asmenys, tarp jų ir hospiso darbuotojai, kurie turėjo sąlytį su užsikrėtusiais asmenimis, turi būti griežtoje izoliacijoje. Nematyti jokių ženklų, kad situacija keistųsi į gerąją pusę – nustatyti grubūs infekcijų kontrolės reikalavimų pažeidimai", – sakė NVSC Vilniaus skyriaus vadovė.

Jos teigimu, NVSC Klaipėdos skyriaus specialistai kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę sušaukti Ekstremaliųjų situacijų komisiją.

„Dėl šios priežasties Klaipėdos kolegos kreipėsi į Klaipėdos ekstremalių situacijų komisijos pirmininką sušaukti šią komisiją, nes nesame užtikrinti, kad paslaugos pacientams teikiamos saugiai ir kad ten saugūs yra darbuotojai. (...) Turėtų ši situacija būti nedelsiant sprendžiama“, – patikino R. Lingienė.

„Ruošiamės kreiptis į prokuratūrą dėl infekcijų kontrolės pažeidimų ir neteisėtos veiklos „Klaipėdos hospise“, – pridūrė R. Lingienė.

Pasak specialistės, NVSC kol kas neturi informacijos, kiek hospiso darbuotojų teikė paslaugas Klaipėdos gyventojams namuose.

„Pasak Klaipėdos kolegų, hospiso administracija labai vangiai bendradarbiauja su mumis. Tik šiandien ryte gauti sąrašai, kurie yra nevisaverčiai, nes trūksta kontaktinių tam tikrų duomenų. Vis dėlto tikiuosi, kad jie supras, kokią riziką gali sukelti toks nebendradarbiavimas, ir duomenys bus pateikti“, – sakė R. Lingienė.

Kaip jau rašyta, antradienį apie kreipimąsi į prokuratūrą dėl „Klaipėdos hospiso“ veiklos informavo ir uostamiesčio miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Visos sveikatos priežiūros įstaigos bus patikrintos per dvi savaites

Infekcijų kontrolė visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose bus patikrinta per dvi savaites, sako R. Lingienė.

„Yra operacijų vadovo sprendimas patikrinti visas stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, pirmenybę teikiant slaugos skyriams ir toms įstaigoms, kuriose nustatytas nors vienas COVID-19 atvejis. (...) Maždaug dviejų savaičių bėgyje, čia maksimum, bus patikrintos visos sveikatos priežiūros įstaigos, tame tarpe ir hospisai, be jokios abejonės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė R. Lingienė.

Pasak jos, atliekant patikrinimus Vilniaus apskrityje, NVSC specialistai iki šiol pastabų turėjo visoms įstaigoms.

„Patikrinome nemažai: praktiškai visas aplink Nemenčinę esančias globos įstaigas, patikrinome Ukmergės ligoninę, šiandien tikrinama Vidaus reikalų ministerijos ligoninė, Santaros klinikos šiandien bus tikrinamos. Reikia pasakyti, kad visoms įstaigoms turime pastabų – absoliučiai visoms“, – kalbėjo NVSC Vilniaus departamento vadovė.

Pasak jos, nors šios įstaigos turėjo laiko, tačiau tinkamai nepasirengė dirbti epidemijos sąlygomis.

„Infekcijų kontrolė daugelyje jų, deja, buvo podukros vietoje. Daug pastabų, ypatingai dėl srautų, gydytojų komandų sudarymo“, – kalbėjo R. Lingienė.

Jos teigimu, nesuvokiama, kad kai kuriose įstaigose vis dar vyksta susirinkimai, darbuotojai drauge valgo ar persirengia.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: