Sezoninis laikas trikdo

Pokyčiai

Sezoninis laikas trikdo

Tik mažyliai gali gyventi pagal savo biologinį laikrodį: miegoti kada norisi ir tiek, kiek norisi.

Paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku pasuksime laikrodžio rodykles viena valanda į priekį. Mūsų gyvenimo ritmas vėl pasikeis, paveikdamas itin jautriai į bet kokias permainas reaguojančių žmonių savijautą.

Patinka ne visiems

Ne visi mūsų šalies gyventojai yra patenkinti sezoniniu laiko kaitaliojimu. Ši tema ir šiomis dienomis kelia nemažai diskusijų – vieni norėtų ištisus metus gyventi pagal gamtos dėsnius toje pačioje laiko juostoje ir nieko nekeisti, kiti palaiko valdžios institucijų sprendimą laikytis Europos laiko standartų ir du kartus per metus – paskutinį kovo ir spalio mėnesių sekmadienį – laikrodžio rodykles pasukti atitinkamai vieną valandą į priekį ir vieną valandą atgal. Tokiu būdu pavasarį dieną „sutrumpiname“, o rudenį – „pailginame“. Dažniausiai tai nesukelia jokių nepatogumų – permainą jaučiame vos keletą dienų, savaitę, vėliau prisitaikome ir gyvename įprastu ritmu. Tačiau skirtingi žmonės nevienodai reaguoja į įvairius gyvenimo pokyčius. Vieni, dažnai skraidydami į užsienio šalis darbo reikalais, nejaučia diskomforto ir keletą kartų per mėnesį kirsdami laiko juostas, kitiems ir du kartus per metus vykstantys vos juntami laiko pokyčiai gali sukelti nemenką psichologinį ir fiziologinį stresą, miego sutrikimus, bendros sveikatos būklės pablogėjimą.

Veikia skirtingai

Kiekvieno žmogaus organizmas „tiksi“ pagal individualų vidinį biologinį laikrodį. Bet koks kišimasis į jo dienos ar nakties ritmus sukelia nemenką stresą. Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja terapeutė Lilija Jokubauskienė „Klaipėdai“ teigė pritarianti dabartinei laiko skaičiavimo sistemai, nes ji yra arčiausiai žmogaus organizmo fiziologijos. Anot jos, pavasarį ryškių pokyčių lyg ir nejaučiame, tačiau vasarą, kai trečią ketvirtą valandą nakties už lango jau būna šviesu, mes norime keltis ir pradėti dienos darbus, o vakarais labai anksti laikrodžio rodyklės rodo, kad jau laikas miegoti, į „nepersukto“ laiko neatitikimą mūsų vidiniam laikrodžiui reaguojame itin jautriai – ilgai be miego vartomės lovoje, skaičiuodami lėtai slenkančias valandas. Kita vertus, pailgėjus šviesiam paros metui, sumažėja polinkis į depresiją, kuris itin padidėja, kai žmogus negauna pakankamai saulės šviesos, teigė Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytoja Banga Nastopkaitė.

Sunkiausia – vaikams

Anot gydytojos pediatrės Lilijos Girčienės, labai jautriai į laiko pokyčius reaguoja vaikai. Suaugęs žmogus puikiai supranta, kad atėjus pavasariui jam tenka keltis viena valanda anksčiau, jis sąmoningai stengiasi pakoreguoti savo dienotvarkę ir maksimaliai ją priderinti prie pasikeitusio laiko, vaikui jokie racionalūs paaiškinimai nesuprantami. Biologinis ikimokyklinuko ar mokyklinio amžiaus vaiko laikrodis rytą rodo, kad jam reikia dar valandėlę pamiegoti, tačiau tėveliai beveik jėga tempia jį iš lovytės, nes reikia eiti į mokyklą arba darželį, kurių darbo laikas, persukus laiką, deja, liko toks pat. Gydytoja teigė, kad adaptacijai reikia mažiausiai mėnesio, pusantro. Šiuo laikotarpiu vaikas gali būti dirglus, piktas, išsiblaškęs, sunkiai sutelkiantis dėmesį, dėl to kartais pablogėja pažangumas. Gali sutrikti ir medžiagų apykaita, sumažėti apetitas, nes įpratęs maitintis tam tikromis valandomis, pvz., ilgos pertraukos mokykloje metu, persukus laiką, mažasis turi valgyti viena valanda anksčiau, kai dar nėra išalkęs. Todėl pediatrė pataria pavasarį vartoti vitaminus, peržiūrėti atžalos dienos režimą – paskirstyti užsiėmimus taip, kad kuo mažiau darbelių liktų vakarui. Dienos pabaiga turi praeiti ramiai, kad vaikas anksčiau užmigtų ir gerai išsimiegotų.

Trūkumas kenkia

Miego trūkumas neigiamai veikia ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų savijautą. Kiekvieno žmogaus miego poreikis yra individualus – vienas jėgas atgauna per šešias valandas, kitam ir aštuonių pritrūksta, sakė L. Jokubauskienė. Dėl vis greitėjančio gyvenimo ritmo miegame kur kas trumpiau nei reikėtų, kad organizmas optimaliai funkcionuotų. Retas žmogus gali kruopščiai suplanuoti savo dienotvarkę ir jos griežtai laikytis, o keičiantis dienos trukmei, laiko visiems darbams atlikti lieka dar mažiau. Gydytoja sako, kad, norint išvengti nemalonių pojūčių, pakoreguoti gyvenimo ritmą yra tiesiog būtina, tačiau tai padaryti nėra labai paprasta. Specialistų teigimu, nuolatinis miego trūkumas neigiamai veikia visas organizmo funkcijas. Žmogus nuolat jaučia nuovargį, mieguistumą, galvos skausmą, sunkiai susikaupia, pablogėja atmintis, sumažėja darbingumas, bet kokios veiklos rezultatyvumas. Nuotaikos svyravimas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, pykčio protrūkiai, irzlumas kenkia santykiams su bendradarbiais, šeimos nariais, draugais. Gali pablogėti bendra sveikatos būklė, ypač jau sergant įvairiomis ligomis.