Teorija ir praktika

Širdies chirurgijai Klaipėdoje – pripažinimo laikas

Klaipėdos kardiochirurgai turi dėl ko džiaugtis ir dėl ko nerimauti. Jau dešimtmetį sėkmingai operuojantys šimtus pacientų gydytojus jaudina, kad vieną dieną šią sėkmę aptemdyti gali sugedusi medicinos įranga ar specialistų stygius.

Atvyko iš sostinės

Apie visa tai kalbėta Palangoje „Vanagupėje“ vykusiame 10-ajame Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos suvažiavime, kuris buvo skirtas Klaipėdos Jūrininkų ligoninės kardiochirurgijos skyriaus dešimtmečiui.

Jūrininkų ligoninėje pirmoji širdies operacija atlikta 1994 metais gegužės 30 dieną. Iki tol širdies operacijos buvo atliekamos tik Vilniuje ir Kaune.

„Prieš daugiau nei dešimt metų širdies operacijų Lietuvoje buvo daroma nedaug. Todėl galvoti apie dar vieno skyriaus atidarymą nedidelėje ligoninėje, juo labiau ne Vilniuje ar Kaune, atrodė neįtikėtina. Buvo kalbama, kad to siekiantys žmonės nelabai supranta, ką daro, ir nežino, ko širdies chirurgijai reikia“, - prisiminė Jūrininkų ligoninės kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas.

Pagrindinės visiškai naujo skyriaus Klaipėdos krašte jėgos - trys kardiochirurgai, du anesteziologai, dvi medicinos seserys - į Klaipėdą atvažiavo iš Vilniaus Santariškių ligoninės Širdies chirurgijos centro.

Pacientai sensta

Pirmaisiais metais Jūrininkų ligoninėje buvo atliekama po 100 širdies operacijų, pernai atliktos 338 širdies operacijas su dirbtine kraujo apytaka. G.Kundrotas mano, kad visiškai realu per metus Klaipėdoje atlikti 500-600 tokių operacijų.

Medikas teigė, kad pastaraisiais metais stebima tendencija, jog visame pasaulyje širdies operacijų skaičius mažėja. Manoma, kad viena iš priežasčių gali būti didesnės kardiologų galimybės bei profilaktika, kurios poveikio dar nespėta įvertinti.

G.Kundrotas sakė, kad per dešimtmetį pastebėjo, jog jų pacientais tampa vis vyresnio amžiaus žmonės. Prieš dešimt metų širdies vožtuvų keitimo operacijos buvo atliekamos vidutiniškai dešimtčia metų, o širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos – ketveriais metais jaunesniems pacientams nei šiandien.

Bėga į užsienį

Per dešimt metų klaipėdiečiai kardiochirurgai nebijo žengti drąsių žingsnių. Jie turi bene didžiausią patirtį šalyje operuojant dializuojamus ligonius, širdies operacijos atliekamos sergantiems cukriniu diabetu.

Kalbėdamas apie puikius širdies chirurgų pasiekimus, G.Kundrotas nevengia užsiminti ir apie tai, kas medikams kelia nerimą.

Pirmiausiai chirurgus jaudina nepakankamas finansavimas. Širdies operacijai besiryžtantys pacientai, pasak skyriaus vedėjo, turi šiek tiek išlaidų. Taip pat nerimą kelia ir kardiochirurgijos operacinė įranga, kuri per 10 metų nebuvo rimtai atnaujinta. Viena didesnių problemų medikams tampa ir specialistų nutekėjimas į vakarus. Vien iš Jūrininkų ligoninės Intensyvios terapijos skyriaus, kuriame slaugomi pacientai po širdies operacijų, į Didžiąją Britaniją dirbti išvažiavo penkios kvalifikuotos slaugytojos. G.Kundrotas būgštauja, kad tai tik pradžia.

Išrinko prezidentą

Per dešimt metų atlikę kelis tūkstančius širdies operacijų uostamiesčio kardiochirurgai sulaukė ne tik pacientų, bet ir kolegų pripažinimo.

Jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas prieš porą metų buvo išrinktas Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos prezidentu.

Šiemet jo kadencija baigėsi ir savo regalijas jis perdavė naujam prezidentui – krūtinės chirurgui profesoriui Ričardui Janilioniui iš Vilniaus.