Moterys, geriančios žaliąją arbatą, gali sumažinti riziką susirgti virškinimo sistemos vėžiu, ypač skrandžio ir storosios žarnos, teigia Vanderbilt-Ingram medicinos centro vėžinių ligų tyrėjai.

Tyrimas, kuriam vadovavo medicinos profesorė dr. Sarah Nechuta, buvo publikuotas internete, vėliau jis bus skelbiamas American Journal of Clinical Nutrition.

Tyrėjai atrado, kad reguliarus arbatos vartojimas ( ne mažiau kaip tris kartus per savaitę virš šešių mėnesių) 17 procentų sumažina virškinimo sistemos vėžinių susirgimų galimybę. Taip pat buvo nustatyta, kad kuo daugiau geriama žalios arbatos, tuo mažesnė tikimybė susirgti vėžiu.

Tie, kurie išgėrė apie du ar tris puodelius per dieną (mažiausiai 150 g arbatos per mėnesį), 21 procentu sumažino riziką susirgti virškinimo sistemos vėžiu, ypač skrandžio ir storosios žarnos.

Prof. Nechuta teigė, kad „tiriant įvairių rūšių virškinimo sistemos vėžinius susirgimus, buvo pastebėta, kad rizika susirgti sumažėjo 27 procentais toms moterims, kurios reguliariai gėrė arbatą apie 20 metų". Taip pat tarp ilgą laiką geriantiems arbatą storosios žarnos susirgimų rizika sumažėjo 29 procentais.

Rezultatai, rodantys, kad ilgalaikis arbatos vartojimas turi tokį poveikį, yra labai svarbūs.

Arbatoje esantys polifenoliai arba natūralios cheminės medžiagos – katechinai- yra antioksidantai ir gali sukliudyti DNR pakenkimui blokuodami auglių plitimą, jų ląstelių augimą.

Mokslininkai taip pat domėjosi tiriamųjų gyvenimo stiliumi – kokį maistą jie valgo, ar reguliariai sportuoja, koks jų išsilavinimas, ką jie dirba.

Tyrimas parodė, kad reguliariai geriančios arbatą moterys buvo jaunesnės, turėjo aukštąjį išsilavinimą, daugiau mankštinosi ir vidutiniškai daugiau suvartojo vaisių ir daržovių.

Tyrimui buvo atrinktos nerūkančios ir negeriančios moterys, kad šie du žalingi faktoriai nedarytų tyrimui įtakos.