Kas ketvirta nevaisinga pora vaiko nesusilaukia dėl vyro sveikatos sutrikimų. Medikai nedrąsiai užsimena, kad ir šioje srityje dar daugiau žalos gali pridaryti civilizacijos patogumai, o paprasčiau sakant – sauskelnės.

Aiškinasi sauskelnių poveikį

Moksliniai tyrimai dėl galimo sauskelnių poveikio būsimų vyrų vaisingumui kol kas nepatvirtinti, tačiau diskusijos nerimsta.

Urologai tarpusavyje šnekasi, kad nerūpestingas ir patogus vaiko auginimas verčiant jį iki kelerių metų nešioti sauskelnes, tėvams grįš bumerangu. Spėjama, kad ateityje gali padaugėti nevaisingų vyrų.

Daugelis tėvų jau nebeįsivaizduoja, kaip vaiką reikėtų auginti be sauskelnių. Prie natūralių medvilninių palučių grįžta tik ekologiškai vaikus užsispyrusios auginti šeimos. Tačiau dauguma nenori vargti su krūva prišlapintų drabužėlių, o kai kurie netgi pratinti vaiko prie puoduko. Tad kai kurie mažyliai sauskelnes nešioja vos ne iki ketverių metų.

Medikai mano, kad būtent vyresniems nei metukų berniukams sauskelnės yra žalingos.

Prieš kelerius metus Amerikoje pastebėta, kad gerokai padaugėjo nevaisingų vyrų. Numanoma priežastis – ilgalaikis sauskelnių nešiojimas.

Tačiau tam įrodyti reikia ilgalaikių tyrimų. Amerikoje šiuo metu tokie atliekami. Jie pradėti 2004-aisiais, o galutinių rezultatų tikimasi dar po penkerių metų.

Urologų nerimas kilo susipažinus su pirmaisiais tyrimo duomenimis. Tačiau kol tai netapo faktu, garsiai komentuoti nenorima.

Studijoje iškelta hipotezė, kad ilgalaikis sauskelnių nešiojimas nuo metų iki ketverių kenkia dėl temperatūrų poveikio kiaušinėliams. Dėl šios priežasties ateityje nukentės spermos kokybė.

Kai amerikiečiai paskelbs galutinius tyrimų rezultatus, Lietuvoje bus užaugusi pirmoji sauskelnių nešiotojų karta. Šiuo metu jie yra paaugliai.

Įtakos turi ir drabužiai

"Jei planuojate susilaukti vaikų, išmeskite glaudes ir įsigykite "šeimyninius", – pokalbį apie šiandien jau suaugusių vyrų nevaisingumą pradėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninės urologas Alfredas Radziminskas.

Aptempti vyrų drabužiai, kaip ir sauskelnės, sėklidėse sutrikdo temperatūros režimą, o tai atsiliepia spermos kokybei.

"Sėklidės turi kaboti. Tada jos pačios reguliuojasi temperatūrą. Kai nešiojamos glaudės, sėklidės priglaudžiamos prie kūno ir susidaro aukštesnė temperatūra. Taip per ilgesnį laiką sutrikdoma spermatozoidų gamyba", – aiškino gydytojas.

Nemažai bėdų pridaro ir varikocelė – venų išsiplėtimas ant kapšelio. Būtent dėl šios priežasties sutrinka ne tik spermatozoidų, bet ir pačios sėklidės vystymasis.

Pasak urologo, jei brendimo metu berniukui būtų padaryta nesudėtinga operacija, sėklidės išaugtų vienodo dydžio ir problemų ateityje nekiltų.

Gydytojas patarė vaikinams nesidrovėti ir retsykiais praverti gydyklos duris, nors iš patirties žino, kad tam sunkiai prisirengia ir suaugę vyrai.

Delsia kreiptis pagalbos

Prieš dešimtmetį statistika bylojo, kad nevaisingų šeimų yra apie 15 proc. Naujausiais Europos urologų asociacijos duomenimis, šis skaičius šoktelėjo iki 25 proc. Tačiau pagalbos kreipiasi tik šeštadalis.

Pasak urologo, panaši situacija ir Lietuvoje.

"Pas mus žmonėms per brangu gydyti nevaisingumą. Seniai buvo kalbama, kad dalį išlaidų reikėtų kompensuoti. Bet idėja nugrimzdo, ir greičiausiai ilgam", – prognozavo A.Radziminskas.

Medicinos centre "Jolsana" nevaisingas šeimas konsultuojantis urologas priminė, kad kreiptis į specialistus porai reikėtų tuomet, kai reguliariai santykiaujant ir nesisaugojant, pastoti nepavyksta per metus.

Anot gydytojo, vyrus nuo pagalbos paieškų atgraso ir psichologinės priežastys. Tyrimai patvirtino, kad po nevaisingumo gydymo, ypač nesėkmingo, gana nemažai daliai vyrų kyla problemų dėl erekcijos.

Neatmetama galimybė, kad ne visos poros gydosi ir dėl informacijos stokos.

A.Radziminskas akcentavo, kad ne tik moterų vaisingumo kreivė sulaukus 35 metų pamažu leidžiasi. Vyrams susilaukti palikuonių taip pat patariama kuo jaunesniems. 45–50 metų vyrų atžaloms jau gresia apsigimimų rizika.

Nevaisingumas būna laikinas

Dažnai lytinius partnerius keičiančiam jaunimui A.Radziminskas patarė neignoruoti sargio. Gonorėja ar chlamidiozė kartais palieka pakitimų, prieš kuriuos gydytojai bejėgiai.

Kartais į ketvirtą dešimtį įkopę vyrai nesėkmingai bando susilaukti vaikų, kol nesužino, kad kalta susiaurėjusi apyvarpė. Taip nutinka vaikystėje arba po infekcinių susirgimų.

Gana dideliam procentui vyrų nevaisingumo priežasties taip ir nepavyksta nustatyti. Urologas tvirtino, kad ne visada ir būtina rasti "kaltininką".

Kartais vyro vaisingumo priežasties nustatymas gerokai užtrunka ir brangiai kainuoja. Nors padėti galima ir kitu būdu – aptikus kelis vaisingus spermatozoidus moteris apvaisinama dirbtinai.

A.Radziminskas įspėjo, kad giminės pratęsimą planuojanti šeima šito nesiimtų spontaniškai. Ruoštis būsimam kūdikiui reikėtų 3–4 mėnesius.

Tuo metu patariama atsisakyti kenksmingų dalykų: chemijos, vaistų, alkoholio vartojimo, rūkymo (arba mažinti cigarečių skaičių), vengti peršalimo, saunos, karštos vonios. Ilgas gulėjimas karštoje vonioje spermatozoidus gali padaryti neveiksnius nuo dviejų iki poros mėnesių. Seniau toks būdas buvo taikomas kontracepcijai, nors jis nėra patikimas.

Kartais, pašalinus šiuos veiksnius, vyrui pavyksta sėkmingai susilaukti palikuonių, nors iki tol buvo kilę bėdų.

Norintiems pagerinti spermos kokybę, patariami reguliarūs lytiniai santykiai – kas trys ar keturios paros.

Kai kurios poros, planuojančios susilaukti vaikų, kaip tik ilgesniam laikui atsisako intymių santykių. Jos taip tikisi sulaukti sveikesnės atžalos.

A.Radzminskas tikino, kad ilgesnis susilaikymas blogina spermos kokybę, taip pat nukenčia spermatozoidų judrumas.

Nevaisingumo priežastys

Nenustatoma – 60–75 proc.

Varikocelė – 12,3 proc.

Urogenitalinės infekcijos – 6,6 proc.

Imunologinės – 3,1 proc.

Įgyti veiksniai – 2,6 proc.

Kiti pakitimai – 3 proc.

Įgimtos anomalijos – 2,1 proc.