Vasaros maudynės – ir smagios, ir pavojingos: gali virsti liga arba sukelti negalią

Šiltas oras, atostogos ir aktyvus poilsis neatsiejami nuo maudynių. Tačiau nepamirškime, kad mūsų tyko ir pavojai – matomi plika akimi ir pasislėpę nuo akylo žvilgsnio. Jeigu nebūsime atsargūs, maudynės gali virsti liga arba, dar blogiau, – sukelti negalią.

Lesinate paukščius? Nustokite!

Visuomenės sveikatos specialistai kasmet perspėja: jeigu susiruošėte panirti į vandens pramogas, nepamirškite kelių svarbių dalykų. Pirma, maudytis galima tik prižiūrimose ir tikrinamose maudyklose.

Sušilus orui, mikrobiologinė upių, ežerų ir kitų vandens telkinių tarša padidėja, nes pakilusi oro temperatūra sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Vanduo užsiteršia ir tuomet, kai maudytis pradeda daug žmonių ir jų naminių augintinių.

"Įdomu tai, kad vandens telkiniuose plaukiojantys paukščiai – laukinės antys, gulbės, kuriuos poilsiautojai privilioja lesindami, taip pat prisideda prie vandens telkinių mikrobiologinės taršos", – perspėja Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus specialistė Evelina Maziliauskaitė.

Evelina Maziliauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip tiriamas vanduo

Prasidėjus maudynių sezonui, didžiuosiuose miestuose įsteigti visuomenės sveikatos biurai rengia maudyklų vandens patikrinimus. Šylant klimatui ir didėjant besimaudančiųjų srautui, pranešimai apie padidėjusį vandens telkinių užterštumą tampa dažnesni.

Parazitus platina žmonių vedžiojami ar valkataujantys gyvūnai. Pasitaiko, kad maži vaikai pasituština smėlio dėžėje ar paplūdimyje. Jei vaikas turi askaridžių, kiaušinėliai tokiu būdu išplinta smėlyje.

Specialistai tyrimus atlieka pagal iš anksto suderintą grafiką, ne rečiau kaip du kartus per mėnesį maudymosi sezono metu. "Jei maudykloje nustatoma, kad vanduo neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, tuomet per kelias dienas tyrimas pakartojamas ir stebima, ar padėtis nepasikeitė", – pasakoja E.Maziliauskaitė.

Vertindami maudyklų vandens kokybę, specialistai atsižvelgia į mikrobiologinius parametrus. Kokie jie?

"Tiriamas žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) skaičius 100 mililitrų – jų negali būti daugiau kaip 100. Taip pat tiriamas žarninių lazdelių (Escherichia coli – E. coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų, kurių negali būti daugiau kaip 1000", – patikslina specialistė.

Žarniniai enterokokai yra laikomi normalia virškinimo trakto mikroflora, tačiau maudantis bakterijomis užterštuose vandens telkiniuose gali sukelti žaizdų, šlapimo ar tulžies takų infekcijas.

"Žarninių lazdelių (E. coli) mikroorganizmų grupė yra gausi ir įvairi. Dauguma jų yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Deja, yra ir patogeninių E. coli padermių, kurios gali sukelti rimtas infekcines ligas. Po inkubacinio periodo, praėjus 2–3 dienoms, žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai: stiprūs pilvo skausmai, pykinimas ar viduriavimas", – perspėja E.Maziliauskaitė.

Didesnę tikimybę užsikrėsti šiomis ligomis turi vaikai, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Todėl maudytis vandens telkiniuose, kuriuose mikrobiologinė tarša viršija ribines vertes, specialistai nerekomenduoja.

Stebėkite šunis ir vaikus

Pavojai gali slypėti ne tik vandenyje. Paplūdimio smėlis šiltuoju metų laiku tampa grybelių, kirmėlių ir kitų parazitų veisykla. Kaip nuo viso to apsisaugoti?

Maudynių sezono metu specialistai ne tik tiria vandens kokybę, bet ir atlieka parazitologinius smėlio tyrimus stebimose maudyklų pakrantėse, prie jų esančiose vaikų smėlio dėžėse bei tinklinio aikštelėse.

Paplūdimių smėlyje gali pasitaikyti kirmėlių kiaušinėlių ir lervų, todėl jei atlikus parazitologinius smėlio tyrimus šie parazitų randama, savivaldybė keičia smėlį.

"Šiuos parazitus platina žmonių vedžiojami ar valkataujantys gyvūnai. Pasitaiko, kad maži vaikai pasituština smėlio dėžėje ar paplūdimyje. Jei vaikas turi askaridžių, kiaušinėliai tokiu būdu išplinta smėlyje", – perspėja E.Maziliauskaitė.

Kirmėlines ligas (helmintozes) sukelia įvairios kirmėlės (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės, salmonelės ir kt.), kurios parazituoja žmogaus organizme. Patekusios į jo žarnyną, jos žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriami toksinai neigiamai veikia visą organizmą. Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, smegenyse, plaučiuose, sukelti svorio pakitimus, viduriavimą, bendrą silpnumą. Simptomai ir ligos eiga priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

"Didesnę tikimybę užsikrėsti šiomis ligomis turi vaikai. Todėl rekomenduojame tėveliams prižiūrėti vaikus, žaidžiančius smėlio dėžėse ar paplūdimiuose, kad jie nekištų rankų į burną ir, žinoma, grįžus iš lauko, po žaidimų su smėliu mokytų vaikus taisyklingai plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu", – pataria E.Maziliauskaitė.

Paplūdimio smėlyje taip pat aptinkama grybelių, kurie gali sukelti odos ir nagų infekcijas.

Ereliai virsta neįgaliaisiais

Išgirdę tragiškai pasibaigusias maudynių istorijas, turbūt galvojame, kad mums taip nenutiks. Deja, iš svetimų klaidų lietuviai nepasimoko ir kasmet kartoja tą patį scenarijų: šoka į vandenį be atodairos, lyg pametę galvas, o iš vandens išlipa susižaloję. Vieni sužalojimai išgydomi, kiti gali likti visam gyvenimui.

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis gydytojas traumatologas Artūras Šulnius išvardija kelias traumų rūšis, kurias patiria maudynių gerbėjai.

"Neria į vandenį nežinomose, nepatikrintose vietose, todėl gali patirti kaklo slankstelių lūžius. Tai labai sunkios traumos, dažnai besibaigiančios paciento neįgalumu. Nereikia šokti nuo aukšto tramplino ar kokio skardžio, pakanka brendant nerti gilyn. Juk dugne galbūt guli akmuo ar kuolas? Žmogus, netgi nerdamas paviršiumi, gali atsitrenkti į kliūtį ir patirti kaklo traumą. Beje, gali būti labai negilu, tačiau plaukikas susižaloja labai sunkiai", – perspėja gydytojas.

Šokdamas iš didesnio aukščio žmogus taip pat labai rizikuoja. "Daug kas mano, kad galima šokti ant kojų ir nieko neatsitiks. Klystate. Pas mus atveža pacientų lūžusiais kulnais. Tvenkinys nuseko, dugnas tapo ne toks gilus, trenkėsi į dugną ir susilaužė kulnus. Tai sudėtinga trauma, ilgas gijimo procesas", – priduria pašnekovas.

Beje, šokinėti į vandenį reikia išmokti. "Netaisyklingai šokant, gali užsilenkti kojos, įvykti juosmens srities patempimas", – perspėja gydytojas.

Kas tyko dugne

Jeigu kiekvienas elgtųsi pilietiškai, kai kurių traumų būtų galima išvengti. Tačiau negyvename idealiame pasaulyje, ir gamtos niokotojų kartkartėmis vis pasitaiko: neapgalvotas butelio numetimas į vandenį, žmogui gali sukelti didelių kančių.

"Stiklo šukės, įvairūs metaliniai daiktai, sumesti į vandenį, netgi medžio šaknis gali prapjauti pėdą, sukelti kraujavimą ir baigtis ligoninės palatoje", – perspėja traumatologas.

Be to, vaikščioti vandenyje ir šiaip reikėtų atsargiai: ant dugno gali būti įvairaus dydžio akmenų, už kurių užkliuvęs žmogus gali patirti kojų raiščių traumas. "Gali pakrypti koja, čiurna, galite susižaloti pėdą. Netgi paprastas braidymas gali baigtis trauma", – priduria A.Šulnius.

Ne geriau ir jūroje: bangos ant dugno suformuoja savotiškas bangeles, ant kurių užlipusi pėda taip pat gali prarasti stabilumą ir kryptelėti į šoną.

Pramogų kaina

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin populiarios tapo įvairios ekstremalios vandens pramogos.

"Važinėjant vandens motociklu ar slidėmis galima prisitrenkti į vandenį. Nuo tokių priemonių krentant į vandenį, patiriami sumušimai. Maža to, nesuvaldžius motorinės vandens priemonės, rizikuojate atsitrenkti į krante esančius objektus. Esame turėję pacientę, kuri buvo tempiama ant guminio banano, ir juo atsitrenkė į pakrantės medžius. Kita moteris ant guminio čiužinio buvo tempiama valties, šios sraigtas įsuko virvę, ir moteris buvo sužalota sraigto. Ji patyrė labai rimtų sužalojimų", – prisimena A.Šulnius.

Savo artimiesiems ir pažįstamiems jis pataria... maudytis su batais. "Galime pasijuokti, tačiau tiesa ta, kad vandens telkiniai labai užteršti. Aš labai mėgstu plaukioti, tačiau vengiu ežerų, upių. Tiesa, jūroje mažiau pavojų, vien dėl to, kad bangos į krantą išmeta visas šiukšles", – pabrėžia gydytojas.


Verta žinoti

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę galima rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje www.smlpc.lt, skiltyje "Aplinkos sveikata / Maudyklos / Maudyklų vandens kokybė". Ji atnaujinama iš karto, gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.

Ir jūroje gresia užsikrėsti

Upėse, ežeruose mikrobai dauginasi greičiau, tačiau rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis kyla ir maudantis Baltijos jūroje, ypač kai ji žydi. Tuo metu į gilesnius vandens sluoksnius neprasiskverbia ultravioletiniai saulės spinduliai, todėl ten kur kas ilgiau išlieka gyvybingos bakterijos. Jei nėra vėjo, vyrauja aukšta temperatūra, žalias vanduo gali išsilaikyti ilgai. Pūvant žydintiems dumbliams, dauginasi bakterijos, mažėja deguonies, sklinda nemalonus kvapas, todėl padidėja vandens toksiškumas ir maudynės kelia pavojų sveikatai.

Atminkite!

Laikykitės asmens higienos ir nelieskite maisto, kol po maudynių ar žaidimo smėlyje nenusiplausite rankų švariu vandeniu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jooooooooooooooo \\\\\.../////

Jooooooooooooooo   \\\\\...///// portretas
Saugiausia naudotis Šimašiaus pliažu.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių