Ligų, streso ar prastos nuotaikos kamuojamiems žmonėms tikru išsigelbėjimu gali tapti taiči praktikavimas. Tačiau nereikėtų pamiršti, jog kelias į sveikesnį gyvenimą reikalauja darbo, pastangų ir kantrybės.

Energija – gyvybiškai svarbi

Neseniai uostamiestyje duris atvėrusio Dao kultūros centro įkūrėjas ir treneris Artūras Jencius pasakojo, kad be maisto, vandens ar oro galime išgyventi tik tam tikrą laiką. Anot jo, jei dingtų či energija, kuri yra gyvybinė, žmogus negalėtų egzistuoti nė vienos akimirkos.

"Kiekviena gyva būtybė ją turi ir gali pajusti net po trumpos treniruotės. Būtent šios energijos padidėjimas ar sumažėjimas ir sukelia sveikatos problemų. Mūsų imuninė sistema yra atsakinga už viso organizmo veiklą: kai vienas kažkuris organas streikuoja, energija iš sveikų vietų nukreipiama ten, kur pagalbos reikia labiausiai. Žmogaus imuninei sistemai silpnėjant, či energija pulsuoja tik į pagrindinius organus, kitus "uždarydama", – aiškino Artūras.

Jo teigimu, kinų medicina padeda atidaryti reikiamus kanalus, kad žmogaus organizmas būtų tinkamai aprūpintas gyvybine energija, padedančia jausti kūno ir dvasios stiprybę.

Kūno ir sielos harmonija

Pašnekovas tikino, kad žmonėms, norintiems užkirsti kelią ligoms ar jas išsigydyti, padeda senovės kinų pratybų sistema taiči, kuri yra skirta visų amžiaus grupių žmonėms. Viena iš jos formų – taiči čuan – yra kūno ir proto pratimų sistema, sukurta sveikatai stiprinti, meditacijai ir savigynai.

"Mankštų metu atliekami minkšti, lengvi, tekantys ir einantys ratu judesiai. Ši praktika dažnai apibūdinama kaip "judanti meditacija", nes mažina stresą ir gerina koncentraciją, be to, padeda ugdyti save ir suprasti jausmus mūsų kūnuose", – kalbėjo taiči treneris.

Taiči čuan praktikoje žmogus išmoksta slėpti kietumą judėjimo minkštume, naudotis kvėpavimu, ir sąmoningai valdyti judesius. Plačiai paplitęs klaidingas požiūris, kad taiči čuan yra tiesiog pratimai vyresnio amžiaus žmonėms. Iš tikrųjų tai – gili vidaus praktika, reikalaujanti atsidavimo ir tvirto pasiryžimo.

Artūras pripažino, kad žmonės dažnai mano, jog po vienos mankštos jį kamuojančios problemos išsispręs. Tačiau, norint susitvarkyti su užklupusiomis sveikatos bėdomis, būtina įdėti nemažai darbo.

"Žmonės įsitikinę, kad Rytų praktika daro stebuklus. Tai – klaidingas požiūris. Mes esame lietuviai, todėl apie nemirtingumą ar nušvitimą galvoti nereikėtų. Mums turėtų rūpėti gera sveikata", – kalbėjo mankštas vedantis Artūras.

Nauda – visokeriopa

Taiči čuan mankštų metu atliekami lėti judesiai žmogui padeda susikoncentruoti, įsigilinti į save ir nuraminti nervų sistemą. Sumažinus jos įtampą, iš karto atsipalaiduoja bei atsigauna ir vidaus organai.

"Žmogus pradeda šypsotis, pajunta, jog kūnas tapo lengvesnis. Tyrimai rodo, kad taiči čuan mankštos padeda įveikti depresiją", – šnekėjo treneris.

Pasak jo, darant ramius ir koncentruotus judesius, pradedama lėtai ir ritmingai kvėpuoti.

"Įkvėpdami diafragmos pagalba švelniai masažuojame vidaus organus, atveriame plaučius. Pašalinus įtampa plaučiuose, kūnas geriau pasisavina deguonį, kurio padidėjęs kiekis atšviežina kraują. Jo tekėjimas tampa lengvesnis, o širdies darbas įgauna pastovų ritmą. Tai padeda kraujagyslėms pernešti deguonį ir naudingas medžiagas į organus, kurie buvo "užspausti". Pagerėja limfos tekėjimas organizme, dėl šios priežasties sąnariai "sutepami" ir atjaunėja, – aiškino Artūras.

Ne ką mažiau svarbus yra ir kūno struktūros atkūrimas. Bėgant metams, raumenys silpnėja, todėl pradedame jausti stuburo problemas.

Atliekant taiči čuan pratimus, nugara lieka tiesi, apkrovimas persikelia į pėdas, sąnariai tampa paslankūs ir atsiveria tiek, kiek reikia, o kūnas pajaučia lengvumą.

"Visi šie kūno ir dvasios pokyčiai atneša gerą nuotaiką, atsiranda džiugesys, o tai sumažina chroniškų ligų simptomus arba gali panaikinti pačius susirgimus. Sistema padeda kūnui susijungti į vieną visumą, žmogus pradeda labiau koncentruotis į save. Natūraliai imama analizuoti savo gyvenimą, spręsti problemas, keisti mitybos įpročius", – pasakojo pašnekovas.