Yra ligų, kurių išgydyti neįmanoma. Tuo įsitikinęs klaipėdietis plastikos chirurgas ir užkietėjęs futbolininkas Gintaras Gelžinis.

Nuo šios ligos - futbolo - gydytojo neatbaido net traumos. Nors pasaulyje nėra daug stadione kamuolį spardančių chirurgų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas tai aiškina paprastai: dėl savo darbo specifikos chirurgai itin saugo rankas. Taigi pasaulio medikų futbolo čempionatuose savo srities kolegų jam beveik netenka sutikti.

Todėl gydytojas mėgsta juokauti: "Esu geriausias futbolininkas tarp medikų ir geriausias medikas tarp futbolininkų".

G.Gelžinis ilgai ir emocingai galėtų vardyti patirtų traumų sąrašą, visos jos gautos futbolo aikštelėje. Pirmąją traumą būsimasis medikas patyrė trylikos. Tuomet jam lūžo riešas.

Prieš daugiau nei penkiolika metų į pasaulio medikų futbolo čempionatą klaipėdietis išvyko su sužalota ranka. Vėliau net priešininkai žagtelėjo, kaip traumuotam ir kenčiančiam skausmus lietuviui pavyko stoiškai atlaikyti varžybas. Iš pradžių jie trynė rankas, manydami lengviau palaušią priešininkus.

G.Gelžinis dailina pacientų kūno formas, o ir pats ne kartą gydėsi nosies, skruostikaulio traumas. Kas dveji treji metai jis susilaužo ranką ar koją. "Dabar jau turėtų laukti naujas lūžis", - juokavo medikas, prisiminęs, kad paskutinį kartą tai įvyko prieš porą metų.
Nuo septynerių futbolą žaidžiantis chirurgas sakė negalįs atsisakyti vaikystės pomėgio - aikštėje išlieja ir geras, ir blogas emocijas.

Kitąmet penkiasdešimtmetį švęsiantis medikas pripažino, kad jo amžiuje žaisti futbolą ir ginti Lietuvos medikų garbę pasaulio čempionatuose nėra lengva. Raumenys ir vikrumas nebe tie, kaip jaunystėje. Vyras guodžiasi tuo, kad dabar laimėti padeda ne judrumas, o protas.