Tuberkuliozę diagnozuoti nesudėtinga, pasveikti – reikia didelių pastangų

Latentinė tuberkuliozės forma pasireiškia tada, kai įkvėptos mikobakterijos dėl geros imuninės sistemos nesukelia aktyvios ligos, tačiau organizmui susidūrus su stresu (pvz., susirgus kita liga ar po badavimo epizodo) jos gali imti daugintis – žmogus ima sirgti pats ir gali užkrėsti kitus.

Tuberkuliozei suvaldyti dedama daug pastangų – sukurti skiepai, sukurtos ir tobulinamos gydymo schemos, vaistų deriniai, tiesiogiai stebimas ligos gydymas (vadinamasis DOTS). Lietuvoje užsikrečiančiųjų šia liga skaičiai mažėja, tačiau vis dar apie 900 žmonių kasmet išgirsta šią diagnozę.

Pasak Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo profesoriaus Edvardo Danilos, daugiausia iššūkių kelia atspari vaistams tuberkuliozės forma.

– Su kokiomis problemomis susiduriama gydant tuberkuliozę XXI a.?

– Didžiausi šių dienų rūpesčiai dėl šios ligos siejami su atsparia vaistams ligos forma. Dažnu atveju diagnozavę tuberkuliozę medikai nustato, kad mikobakterijos atsparios šiai ligai gydyti skirtiems pirmosios eilės antibiotikams. Su vaistams atsparios tuberkuliozės išsivystymu siejamas ir netinkamas gydymasis: pradėję gydytis (net ir sirgdami vaistams jautria tuberkulioze) ir pasijutę geriau, pacientai neretai nutraukia gydymo kursą arba gydosi chaotiškai. Todėl ypač svarbu visą gydymo laikotarpį vaistus nuo tuberkuliozės vartoti tinkamai, nepertraukiamai. Praktiškai daugeliu atveju tai galima užtikrinti tik pacientui gydantis ligoninėje. Norėčiau pabrėžti, kad nepertraukiamas gydymas yra gydymo sėkmės – visiško pasveikimo garantas. Priešingu atveju nuo ligos ne tik nepasveikstama, bet tuberkuliozės mikobakterijos tampa atsparios. Vaistams atsparią tuberkuliozę gydyti reikia daug ilgiau, daugiau skirti vaistų.

– Kas padėtų apsaugoti kitus nuo užkrėtimo tuberkulioze?

Šios ligos gydymas yra ilgas, ypač vaistams atsparios ligos formos, gydymo kursas – iki dvejų metų, išskirtinais atvejais ir ilgiau. Pacientai turi vartoti kartais net penkių pavadinimų vaistus.

– Tai tinkamas gydymas vaistais ir asmeninės apsaugos priemonės. Šios ligos gydymas yra ilgas, ypač vaistams atsparios ligos formos, gydymo kursas – iki dvejų metų, išskirtinais atvejais ir ilgiau. Pacientai turi vartoti kartais net penkių pavadinimų vaistus tam, kad sergančiojo organizme sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas. Maždaug po dviejų–trijų savaičių dauguma (apie 80 proc.) vaistams jautria tuberkulioze sergančių asmenų nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų, tačiau gydymo nutraukti negalima. Svarbu ir tai, kad vaistai nuo tuberkuliozės dažnai sukelia nepageidaujamų organizmo reakcijų (pvz., kepenų veiklos sutrikimų), todėl visą gydymo kursą pacientas turi būti atidžiai stebimas medicinos personalo, atliekami įvairūs tyrimai, skiriami papildomi vaistai.

Tuberkulioze sergantis žmogus turi laikytis asmens higienos, kad apsaugotų kitus nuo užkrėtimo: dėvėti medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosine prisidengti burną, nosį, nespjaudyti netinkamoje vietoje, dažnai plauti rankas ar naudoti rankų antiseptiką. Jei šeimos nariui diagnozuojama tuberkuliozė, svarbu ištirti visus šeimos narius ir kitus artimus kontaktus (pvz., bendradarbius). Svarbu ištirti ir vaikus.

– Kaip diagnozuojama tuberkuliozė?

– Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei iki trijų mėnesių užsitęsia neaiškios kilmės kosulys, šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra, prakaitavimas, svorio kritimas.

Tuberkuliozei diagnozuoti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma (iš priekio ir iš šono). Vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vadinamasis Mantu testas). Jei šie tyrimai be pokyčių, daugiau nieko daryti nereikia. Jei simptomai išlieka arba jei pokyčiai matyti rentgeno nuotraukoje, reikėtų konsultuotis su gydytoju pulmonologu, kuris paskirs kitus tyrimus (krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, skreplių ir kitus laboratorinius tyrimus).

Ne visi užsikrėtusieji suserga

Tuberkuliozė – tai infekcinė dažniausiai plaučius pažeidžianti lėtinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija, plintanti oro lašeliniu būdu – kalbant, juokiantis, kosint, čiaudint, spjaudant. Užsikrečiama nuo atvira plaučių tuberkulioze sergančio žmogaus. Ore tuberkuliozės sukėlėjai, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali išlikti kelias valandas, nevėdinamame, neplautame kambaryje – iki kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais – iki kelerių metų. Tuberkuliozės mikobakterijomis užteršto oro įkvėpęs žmogus gali užsikrėsti.

Ne visi užsikrėtusieji suserga – jei imuninė sistema stipri, ji sugeba apsaugoti organizmą nuo ligos. Toks žmogus ne tik pats nesuserga, bet ir kitų neužkrečia. Silpnesnio imuniteto žmonės arba nuolat kontaktuojantys su sergančiu žmogumi (namuose ar darbe) gali susirgti šia liga.

Vienas atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 25–35 žmones. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet ja suserga 900–1 000 asmenų.

Padėjo išaiškinti tuberkulioze sergančius vaikus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti septynis tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus, iš kurių trims vaikams diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozės forma.

ULAC duomenimis, pernai tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 22 968 vaikams, iš kurių septynmečiams 17 870 mėginių ir 5 098 vaikams, priklausantiems rizikos grupėms. Teigiamas TM buvo nustatytas 852 vaikams (3,7 proc. nuo visų ištirtų vaikų). 2021 m. iš viso Lietuvoje TB buvo diagnozuota 7 vaikams, iš jų trims vaikams nustatyta atvira tuberkuliozės forma.

Pasak ULAC vadovo Sauliaus Čaplinsko, teigiama tuberkulino reakcija dažniausiai yra tada, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų ligos požymių neturi. Toks vaikas neplatina tuberkuliozės bakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija. Asmenims, kuriems nustatyta latentinė tuberkuliozės infekcija, rizika susirgti TB per visą gyvenimą siekia nuo 5 iki 10 procentų (iš jų pusė atvejų suserga per pirmus dvejus metus).

Ši liga ypač grėsminga naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių BCG vakcina nuo tuberkuliozės skiepijami dviejų–trijų parų naujagimiai. ULAC duomenimis, 2020 m. nuo tuberkuliozės BCG vakcina Lietuvoje paskiepyta 95,8 proc. naujagimių, o skiepijimo mastas 2021 m. sumažėjo iki 83,9 procentų.

„Tokiam skiepijimo BCG vakcina sumažėjimui Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, įtakos turėjo koronaviruso pandemija ir jos ribojimai“, – pažymėjo S.Čaplinskas.

Pasak jo, naujagimių skiepijimas yra labai svarbi TB prevencijos priemonė, galinti apsaugoti mažus vaikus nuo labai sunkių TB formų (pvz., tuberkuliozinio meningito).