Vida iš Trakų diagnozę – ilgalaikį kraujospūdžio padidėjimą, mediciniškai vadinamą arterine hipertenzija – išgirdo prieš 20 metų, sulaukusi 50.

„Viena – genetika, nes abu tėvai turėjo tas problemas. Antra – ilgalaikis stresas“, – teigė Vida.

Vaistus moteris turi gerti kasdien ir sako, kad drausmės laikosi.

Paklausta, kas nutiktų, jei pamirštų išgerti vieną tabletę, atsakė: „Nieko baisaus, nėra kažkas tokio.“

Tačiau kardiologai nesutinka ir sako, kad problema – masinė. Nustatyta, jog apie 40 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų Lietuvoje nevartoja vaistų taip, kaip paskyrė gydytojas.

„Būna, pacientui paskiriama viena tabletė per dieną, o jis geria kas antrą dieną ir režimo nesilaiko“, – pabrėžė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas.

„Aš mėgstu juokauti: jeigu vaistas stalčiuje, jis neveikia“, – kalbėjo LSMU Lietuvos kardiologijos instituto direktorė Gintarė Šakalytė.

LNK stop kadras.

Arba pacientai nustoja vartoti vaistus pasijutę geriau. Dar viena grupė – receptą gauna, bet viskas tuo ir baigiasi.

„Apie 15 proc. pacientų nuėjo pas gydytoją, bet vaistinėje vaistų neįsigijo“, – pabrėžė Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas Marius Miglinas.

„Arterinė hipertenzija yra ir liga, ir rizikos veiksnys – infarktui, insultui, krūtinės anginai“, – sakė LSMU Lietuvos kardiologijos instituto direktorė.

Toks vaistų nevartojimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje toks didelis sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

„Lietuvoje sergančių hipertenzija yra daug – nuo 50 metų daugiau nei pusė žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Dalis jų to net nežino, dalis nevartoja vaistų, o pagal mūsų duomenis – tik 14 proc. gydosi taip, kaip reikia“, – tvirtino M. Miglinas.

LNK stop kadras.

Kraujo spaudimą kelia ir mityba, ir svoris.

„Kiekvienas papildomas kilogramas yra papildomas milimetras spaudimo“, – tvirtino G. Šakalytė.

„Lietuva yra viena iš daugiausiai antsvorio ir nutukimą turinčių žmonių turinčių šalių Europoje. Lietuviai suvalgo dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat trūksta fizinio aktyvumo“, – nurodė M. Miglinas.

Ryškių simptomų nėra, kartais gali skaudėti galvą, atsirasti dusulys aktyviai judant. Geriausias būdas sužinoti, ar nesergate – bent kartą per metus pasimatuoti kraujospūdį. Idealus – 120/80.

„Liga nustatoma, kai pirmasis skaičius siekia 140/90. Visi didesni rodikliai jau reiškia ligą“, – sakė LSMU Lietuvos kardiologijos instituto direktorė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kardiologai paskaičiavo, kiek mirčių būtų galima išvengti.

„Jei iki 40 metų bent pusė pacientų suvaldytų kraujospūdį, preliminariai būtų galima išvengti 28 tūkst. mirčių – tai beprotiškai didelis skaičius“, – tvirtino T. Lapinskas.

Pacientai ir cholesterolį mažina savaip.

„Ne kas antras, o trys iš keturių pacientų nevartoja vaistų tinkamai – mažina dozes, nutraukia vartojimą, kaip nori, prisiskaitę dezinformacijos“, – aiškino šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.

„Statinų problema yra ta, kad egzistuoja mitai, jog jie pakenks kepenims“, – pabrėžė T. Lapinskas.

Neišgertos tabletės sukelia ne tik sveikatos, bet ir finansinių nuostolių valstybei – preliminariai pernai tai siekė 7 mln. eurų.

„2024 m. duomenimis, žmonės į vaistines atnešė daugiau nei 35 tonas vaistų – tai prilygsta penkiems drambliams“, – nurodė SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug kas antras pacientas nesilaiko paskirto gydymo režimo.