Tyrimas: pusė šalies gyventojų per karantiną užsiaugino antsvorio

  • Teksto dydis:

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos inicijuoto tyrimo duomenimis, per karantiną net 46 proc. šalies gyventojų priaugo svorio. 24 proc. nurodė, kad kūno masė padidėjo 1-3 kg, sunkesni 4-5 kg tapo 13 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg padidėjo 9 proc. dalyvavusių apklausoje.

Dažniau ir daugiau rūkyti ar vartoti kitus nikotino turinčius produktus pradėjo 25 proc. apklaustųjų. Alkoholio suvartojantys daugiau arba ženkliai daugiau atsakė 16 proc. tyrimo dalyvių. Blogiausias rodiklis – net 57 proc. nurodė mažiau judantys ir sportuojantys. Kaip pagrindinę priežastį mažesniam fiziniam aktyvumui 51 proc. nurodė sumažėjusią motyvaciją, o 36 proc. įvardino neturį sąlygų sportuoti.

„Labai apmaudu, kad naujoji Vyriausybė nesiima prevencijos veiksmų, kad pasibaigus karantinui visuomenė patirtų mažesnių neigiamų padarinių. Pasekmės bus liūdnos ir tai spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui padidins iki dar nematytų aukštumų. Kentės ir medikai, ir biudžetas. Tyrimas labai aiškiai parodė, jog žmonės priaugo svorio, vartojo daugiau alkoholio ir daugiau rūkė. Niekas nesirūpina fizine bei emocine gyventojų sveikata ir matome to padarinius“, – sako LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.

LSKA užsakymu reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą atlikusi bendrovė „Spinter“ siekė išsiaiškinti suaugusių šalies gyventojų sveikos gyvensenos įpročius karantino metu.

„Analizuojant rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Tyrimų procentinės išraiškos – tai šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių. Vertinant atsiradusį papildomą žmonių antsvorį, reikėtų nepamiršti, kad tai ne tik daugelio lėtinių ligų priežastis, bet ir vienas sunkaus sergamumo COVID-19 veiksnių. Net 76 proc. asmenų Didžiojoje Britanijoje, patekusių į reanimaciją susirgus COVID-19, turėjo antsvorį ar nutukimą. Sporto ir sveikatingumo industrijai didelį nerimą kelia žmonių elgesio ir įpročių pokyčiai, kurių valstybė nesuvaldys be privataus sektoriaus dalyvavimo. Tai užguls sveikatos sistemą ir ateityje kainuos milijardus biudžetui. Todėl reikia aktyvaus valstybės įsikišimo sprendžiant šią problemą“, – sako V. Šiugždinis.

LSKA ragina Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų ir bendromis pastangomis pasiekti, kad sporto ir sveikatingumo klubai ne tik būtų kuo skubiau atidaryti, tačiau ir sulauktų antro finansinės paramos paketo, kaip ir kiti labiausiai nukentėję verslo sektoriai. Juolab daugelis pasaulio ir Europos tyrimų parodė, kad užsikrėtimų skaičius COVID-19 sveikatingumo klubuose yra ypač mažas.

„Sporto klubų sektorius balansuoja ant žlugimo ribos, o ministerijos vengia dialogo ir neieško sprendimų. Sveikatingumo klubai – viena iš labiausiai nukentėjusių veiklų, kuri dėl karantino negalėjo vykdyti veiklos jau daugiau negu penkis mėnesius. Dėl įvestų apribojimų sveikatingumo klubų pajamos krito daugiau kaip 90 proc., o esamos subsidijos nėra adekvačios patiriamiems nuostoliams. Net ir atlaisvinus apribojimus, be valstybės pagalbos daugeliui operatorių bus neįmanoma užtikrinti veiklos tęstinumo, prisidedant prie visuomenės fizinio aktyvumo“, – tvirtino LSKA valdybos narys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių