Sveikatos politikai ir jos vykdytojai kuria versijas, kaip padengti brangstančių vaistų kainos skirtumą ir dar sutaupyti, bet neatmeta galimybės, kad našta guls ir ant ligonių pečių.

Pagaliau valstybė susirūpino

Pabrangs ar nepabrangs kompensuojamieji vaistai po dviejų savaičių, nuo liepos 1-osios? Jei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, kaip buvo planuota, tikrai bus panaikintas ir kompensuojamiesiems vaistams, valstybės išlaidos per metus jiems padidės 100 mln. litų, gyventojų priemokos – 35 mln. litų. Tokios sumos susidarys, nes vietoj dabartinių 5 proc. teks mokėti 19 proc. PVM, koks taikomas visoms kitoms prekėms.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija didžiuojasi sugalvojusi, kaip, vaistams pabrangus, per metus sutaupyti apie 90–145 mln. litų. Kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu ji siekia, kad prieš pusmetį priimtas sprendimas panaikinti PVM lengvatą kompensuojamiesiems vaistams būtų atidėtas vėlesniam laikui.

Jei rezervų taupyti lėšas vaistams yra, kodėl jie nebuvo panaudoti iki šiol? Visi vaistai, išskyrus kompensuojamuosius, gerokai pabrango jau metų pradžioje.

Lietuvoje vaistams per metus išleidžiama daugiau kaip pusantro milijardo litų, iš jų 860 mln. – valstybės kompensuojamiesiems vaistams. Praėjusiais metais iš valstybės biudžeto per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) pastariesiems įsigyti buvo skirta beveik 700 mln. litų. Skirtumą primokėjo gyventojai, nes valstybė kompensuoja ne visą, o tik bazinę kainą. Be to, ne visiems gyventojams vaistai kompensuojami 100 proc.

Kiek kas pabrangs

Skaičiuoti milijonus – aukštoji matematika, juolab kai už vaistus reikia primokėti ligotam bedarbiui ar pensininkui. Paskaičiuokime paprasčiau, pagal statistinio piliečio kišenę.

Širdies infarktą, insultą patyrusiems ligoniams aterotrombozės profilaktikai labai naudingas vaistas – plaviksas dabar kainuoja 182,98 lito. Jo bazinė kaina – 171,13 lito, todėl net ir tiems, kuriems priklauso 100 proc. kompensacija, tenka primokėti 11,85 lito. Jei už šį, kaip ir visus kompensuojamuosius vaistus, PVM bus padidintas iki 19 proc., ligoniui teks primokėti 36,25 lito.

Būtų pusė bėdos, jei kiekvienas ligonis vartotų tik po vieną vaistą. O jei, pavyzdžiui, infarktą patyręs žmogus serga cukriniu diabetu ir dėl to sutrinka inkstų veikla bei didėja kraujospūdis, labai tinka aprovelis. Dabar jis kainuoja 111,38 lito. Kadangi nustatyta bazinė kaina – tik 77,06 lito, ligoniui tenka primokėti 34,32 lito. Jei bazinė kaina liks ta pati ir vaistas pabrangs, priemoka išaugs iki 49,17 lito. Pridėjus priemoką, už plaviksą susidarys 85,42 lito. Ar reikia daugiau pavyzdžių?

Perka be kompensacijos

Pirmąjį šaltą dušą ligoniai jau patyrė šių metų pradžioje, kai politikai padidino PVM nuo 5 iki 19 proc. visiems vaistams, išskyrus kompensuojamuosius. Iki šiol per vienus pastaruosius metais iš savo kišenės už gydytojų paskirtus nekompensuojamus vaistus, bet parduodamus tik su receptais ligoniai sumokėjo 322 mln. litų ir tai yra beveik trečdalis už visus receptinius vaistus, kompensuojamuosius ir ne, sumokėtos sumos.

O kur dar visi kiti vaistai, pavyzdžiui, temperatūrai mažinti, rėmeniui ar skausmui malšinti, kurių reklama sklinda iš įvairiausių šaltinių, vaistininkai duoda, vos pasiskundus sveikata. Ar vaistams pabrangus žmonės vaistų perka mažiau? Deja, ne: bendras vaistų suvartojimas pastaraisiais metais Lietuvoje auga apie 15–20 proc. Šalies gyventojų sergamumas didėja, aukso amžius vaistų gamintojams tęsiasi.

Kas padengs skirtumą?

Politikai sumanė panaikinti PVM lengvatas visiems vaistams, siekdami lopyti kiaurą valstybės biudžetą. Tačiau jame nėra lėšų padengti padidėsiančias išlaidas kompensuojamiesiems vaistams, juolab kad PSDF, iš kurio finansuojama sveikatos sistema, šiemet suplonėjo beveik 300 mln. litų. Iškilo grėsme, kad ši našta kris ant vaistininkų ir ligonių pečių.

Į klausimą, kas kompensuos vaistų pabrangimą dėl padidėsiančio PVM, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas nedvejodamas atsakė: "Dalį dengs vaistinės, dalį – žmogus, dalį – PSDF."

"Jei sugalvos, kad vaistinės kompensuos, iš karto keliam rankas", – mažmenininkų poziciją vienareikšmiškai apibendrino UAB "Urticae vaistinės" direktorius Markas Šekas.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas siekia, kad nuo liepos 1-osios numatytas PVM lengvatų panaikinimas būtų atidėtas. Šis klausimas Seime turėtų būti svarstomas šiomis dienomis. Tačiau ar problema sušvelnės po pusmečio?

Žavus veiksmų planas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą, jei PVM lengvata bus panaikinta. Tačiau šis planas tinka ir dabartinėmis sąlygomis. Kai kurie sveikatos politikai tvirtina, kad bus siekiama jį tobulinti ir įgyvendinti net ir laikinai išlikus PVM lengvatoms, nes nebegalima toleruoti netvarkos vaistų rinkoje. "Dabartinė situacija mūsų netenkina, sistema veikia neskaidriai ir neefektyviai", – tvirtai pareiškė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.

Nuolatinis PSDF ir gyventojų išlaidų vaistams augimas ir nesąžiningos konkurencijos apraiškos – taip plane įvardytos dvi aktualiausios problemos. Siekiant jas įveikti būtina sukurti ir įgyvendinti veiksmų kompleksą, kuris apimtų visus farmacinės rinkos dalyvius: vaistų gamintojus, didmenines įmones, vaistines ir gydytojus, paliestų ne tik kompensuojamųjų, bet ir visų vaistų paskyrimo, kainodaros, pardavimo problemas. Kas slypi po šiais gražiais žodžiais?

Siekiant sumažinti bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, jai nustatyti numatoma grupuoti to paties poveikio vaistus, skirtus toms pačioms indikacijoms, ir tos pačios veikliosios medžiagos, bet skirtingos formos. Dabar gamintojai užsikelia kainas dėl neesminių poveikio ar formos pakeitimų.

Bazinė kaina nustatoma pagal vidurkį šešiose referentinėse šalyse, atėmus 5 proc. Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo skaičiuoti ne pagal šešių šalių vidutinę kainą, o pagal dešimties ir iš jų – dviejų ar trijų šalių mažiausią kainą.

Nepirks, jei nenusiderės

Pirmiausia vaistai brangūs tiek, kiek užsiprašo gamintojai. Jie pasiima 90 proc. visos vaistų kainos. Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas bene pirmasis prakalbo apie derybas su gamintojais. Rengiant naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą Farmacijos departamentui buvo pavesta derėtis, kad kainos būtų sumažintos. Juolab kad jos mažėja kitose ES šalyse.

"Pavyko nusiderėti dėl 264 vaistų kainos", – pranešė sveikatos apsaugos ministro patarėjas M.Marcinkevičius.

Tačiau kompensuojamųjų sąraše – 1671 vaistas. Kai kurios kompanijos, M.Marcinkevičiaus teigimu, nesutinka mažinti kainų, todėl informuotos apie galimybę, kad jų vaistai nebus įtraukti į sąrašą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas kritikuoja politiką, kai bandoma daryti įtaką tik didmenininkų ir mažmenininkų kainoms. Jis mato kitą išeitį: peržiūrėti kompensuojamųjų vaistų sąrašus, nes vienoms ligoms gydyti skirta po 20–30 vaistų, o kitoms – tik po 1–2 vaistus. "Manome, kad taupymo sumetimais išbraukus kelis vaistus iš tų grupių, kuriose jų yra kelios dešimtys, nieko blogo neatsitiktų, o lėšų būtų sutaupyta", – sakė A.Matulas.

Kodėl pabrango korvalolis?

Vaistų kaina skiriasi ir nuo to, etiniai jie ar generiniai. Pirmieji – tai naujai išrasti patentuoti vaistai, kuriuos kitos kompanijos gali pradėti gaminti praėjus nustatytam laikui. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame plane numatyta, kad generinių vaistų kainą galima sumažinti siekiant, kad pirmojo tokio vaisto kaina būtų mažesnė 30 proc. už originalaus, o vėliau į grupę įrašomų dviejų gamintojų vaistų – 10 proc. mažesnės kainos. Dabar, kritikuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas, net ir Lietuvos vaistų gamintojai, užpatentavę kai kuriuos generinius vaistus, juos pabrangino 10 kartų. "Kur girdėta: korvalolis kainavo 84 centus, o dabar – 5 litus 30 centų", – piktinosi A.Matulas.

Reguliuojant kainas numatoma nustatyti maksimalius nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainius. Būtų gerai, jei jie būtų maži, tačiau, kai kurių šaltinių teigimu, galvojama apie 23-25 proc.

Dabar antkainiai yra įvairūs, priklausomai nuo rinkos: vienų vos 3 proc., kitų – 30 proc. Vaistinės gauna didesnį pelną, parduodamos daug pigių vaistų nei mažai brangių. Tokių, kurių antkainis viršija 25 proc., nėra daug. Daugumos antkainis – iki 15 proc. Jį suvienodinus gali atsitikti taip, kad dauguma pigių vaistų pabrangs. Tačiau, Sveikatos apsaugos ministerijos apskaičiavimu, tai turėtų padėti sutaupyti pacientams 40–60 mln. litų, nors dar neaišku, koks maksimalus antkainis bus nustatytas. Tai turėtų padaryti Vyriausybė, Seimas – pakeisti Framacijos įstatymą.

Panašu į turgų

Užtikrinti, kad kompensuojamųjų vaistų mažmeninės kainos ir ligonių priemokos už jas būtų vienodos, net ir ne mažesnės už nustatytą minimalią priemoką, visose Lietuvos vaistinėse – dar vieną užduotį kelia sau Sveikatos apsaugos ministerija.

Vaistų pirkėjų vilionės nuolaidų akcijomis yra ne kas kita, kaip apgaulė. "Vos įrašius vaistą į kompensuojamųjų sąrašą skelbiama nuolaidų akcija, nors iš tiesų tas vaistas tiek ir kainuoja. Sąžiningai deklaravusieji kainas lieka kvailio vietoje. Kenčia valstybė, konkurentai ir ligoniai", – nuolaidų mechanizmą atskleidžia ministro patarėjas M.Marcinkevičius.

"Kol nebuvo vaistinių didžiųjų tinklų, buvo normalu. Dabar jie su gamintojais susitaria mažinti dalį kompensuojamųjų vaistų priemokos arba iš viso jos neima. O juk ne vaistininkai tokie geručiai, bet gamintojai. Taip smaugiamos mažos vaistinės, gamintojai patiria nuostolių, proteguojamas vienas gamintojas, žmogus bėgioja iš vienos vaistinės į kitą ieškodamas, kur kaina mažiausia", – kitą variantą komentuoja farmacininkas M.Šekas.

Jis pabrėžia, kad vaistų nuolaidų praktika, prilygstanti turgaus prekybai, netaikoma jokioje kitoje ES šalyje. Negana to, mūsų šalyje vaistines gali steigti bet kas. Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą: Vokietijos įstatymai, apriboję, kad vaistinių savininkais gali būti tik vaistininkai, nepažeidžia europinės teisės. Tokiu būdu Europos Teisingumo Teismas užkirto kelią vaistinių tinklų plėtrai Vokietijoje ir kitose šalyse, kurių įstatymai numato panašius apribojimus. Pagrindinis Teismo argumentas yra tas, kad vaistininko profesija yra specifinė ir negalima vaikytis vien tik ekonominio intereso. Vien į pelną orientuotose įmonėse dirbantys farmacininkai gali patirti spaudimą neatsižvelgti į visuomenės sveikatos poreikius, komentuoja Europos teisingumo teismas.

Užsimota tramdyti gydytojus

Kad ir kaip būtų, vaistų vartotojai jau seniai yra medikų ir farmacininkų įkaitai. Farmacijos kompanijų papirkinėjami gydytojai, brangiausius vaistus siūlantys vaistininkai žiūri naudos sau. Ligoniai savo gydytojais negali netikėti, kai šie skiria nelabai jiems reikalingus vaistus, toli gražu ne visose vaistinėse pasiūloma pasirinkti iš kelių to paties veikimo, bet skirtingų kainų vaistų. Ligonis turi teisę rinktis, ją sustiprins naujos vaistų receptų rašymo taisyklės, pagal kurias turės būti nurodomas tik bendrinis pavadinimas.

Labai gražiai skamba gydytojų darbo reglamentavimo tobulinimo planas. Visapusiškai išanalizuoti, kurie gydytojai gydo brangiausiais vaistais ir netinkamai juos skiria, nepagrįstai keičia paskirtą gydymą, atlikti vaistų, kuriems išleidžiama daugiau kaip 1 proc. visų lėšų, skyrimo pagrįstumo tikrinimus – tai užduotys šiems ir kitiems metams. Negana to, užsimota nustatyti farmacijos įmonių atstovų lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose tvarką, vizitus apmokestinti.

Ar bus įgyvendintas?

Sutarčių sąlygų tarp vaistinių ir teritorinių ligonių kasų sugriežtinimas siekiant, kad vaistinės turėtų vieną pigiausią to paties bendrinio pavadinimo kompensuojamąjį vaistą, numatytas ministerijos plane skamba kone kaip naujovė. Tačiau tai vaistines yra įpareigojęs Farmacinės veiklos įstatymas. Ar kas nors kontroliavo jo vykdymą ir nubaudė pažeidėjus? Dabar kontrolieriais galės būti pirkėjai: numatoma, kad apie tos rūšies receptinių vaistų pasirinkimą, kainas ir priemokas bus privaloma skelbti vaizdinėje vaistinių informacijoje. Riboti vaistų reklamą, kuri skatina didesnį, žalingą vaistų vartojimą – tai dar viena priemonė vaistų pardavimo gyventojams kontrolei stiprinti.

Visas jas įgyvendinus per metus susitaupytų nuo 90 iki 145 mln. litų. Tokie Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimai būtų puikus rezervas valstybės biudžetui ir ligonio kišenei.

Valstybės išlaidos vaistams

2008 m. iš PSDF biudžeto vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti išleista 683,22 mln. litų. Iš jų 637,34 mln. litų – vaistams, 45,88 mln. litų – medicinos pagalbos priemonėms. Tai PSDF išlaidos vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms, išrašomiems pagal kompensuojamųjų vaistų pasą ar receptą. Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus gydytojas gali išrašyti tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomam apdraustajam privalomuoju sveikatos draudimu.

Centralizuotai buvo nupirkta vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, endoprotezų ir kitų priemonių už 136,5 mln. litų. Centralizuotai Valstybinės ligonių kasos nupirkti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės tiekiami pagal sutartis, paskirstomi gydymo įstaigoms pagal praėjusiais metais gydytų ligonių skaičių bei atliktų operacijų ir procedūrų kiekį.

Gyventojų išlaidos vaistams

Vien su receptais parduodamų vaistų Lietuvos gyventojai per metus įsigyja už 1 mlrd. 73 mln. litų. Šiek tiek daugiau nei pusė šios sumos, 590 mln. litų, padengiama iš PSDF biudžeto. Gyventojai už kompensuojamuosius vaistus primoka 161 mln. litų, nes valstybė kompensuoja ne visą, o tik bazinę kainą.

Etiniai ir generiniai

Etiniai ir generiniai vaistai skiriasi kaina. Etiniai – tai naujai išrasti patentuoti vaistai. Jie yra daug brangesni, nes kompanija, norinti pateikti naują vaistą rinkai, turi atlikti daugybę įvairių tyrimų, kurie daug kainuoja. Etinės kompanijos nustato vadinamąjį patentinį laiką, per kurį vaistas negali būti kopijuojamas kitų gamintojų. Praėjus patentavimo laikui, kitos kompanijos gali pagal bendrą formulę gaminti generinį vaistą. Vaistų tarnybos, juos registruojančios, remiasi tokiais pačiais kriterijais, kurie taikomi patentiniams vaistams, kad būtų įrodytas vaistų saugumas, veiksmingumas, nurodytas galimas šalutinis poveikis. Generiniai vaistai daug pigesni.

Eduardas Tarasevičius, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas

Pasiūlyti receptą, kaip atpiginti vaistus, nėra lengva, bet variantų yra. Pavyzdžiui, sunkmečiu net 50 proc. JAV gydytojų skiriamų pacientams vaistų yra generiniai, nes jie pigesni. Gal ir mums reikia taip daryti? Kitas variantas – pirkti vaistus didelėmis pakuotėmis ir juos pardavinėti tokiais kiekiais, kiek ligoniui reikia. Jei vaistai skiriami pirmą kartą, galima duoti tik, tarkim, penkias tabletes išbandyti. Tai irgi JAV pavyzdys. Reikia siekti mažesnių bazinių vaistų kainų, kaip yra ES šalyse. Žemos vaistų kainos Portugalijoje, todėl reikėtų išanalizuoti jų sistemą. Mokytis yra iš ko, tereikia norėti.