Vasara – meilės ligų metas: gydytojai ragina per daug neatsipalaiduoti

Šiltuoju metų laiku pagundų leistis į naujus meilės romanus atsiranda daugiau. Tačiau gydytojai primena, kad net geriausios apsaugos priemonės ne visada apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL) ir pataria vengti atsitiktinių lytinių santykių. Mat šiomis ligomis gali užkrėsti net ir labai patikimai atrodantis asmuo.

Kuo sergama dažniausiai?

LPL plačiai paplitusios visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jomis kasmet užsikrečia apie 300 mln. žmonių. Pasak Santaros klinikų Dermatovenerologijos konsultacijų skyriaus vedėjo gydytojo dermatovenerologo Algirdo Šumilos, apie LPL galima pasakyti tik vieną gerą dalyką – kad daugelis jų yra pagydomos. "Išgydžius bakterinio pobūdžio LPL, nelieka jokių pasekmių. Bėda, kad daugumai LPL nesusidaro imunitetas – jomis užsikrečiama pakartotinai. Kitas dalykas, kad didėjant atsparumui antibiotikams gali tapti sunkiau išgydyti bakterinio pobūdžio LPL. O virusinės infekcijos gali išlikti visą likusį gyvenimą, tokios kaip žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija arba genitalijų herpetinė infekcija, tačiau mes jas galime kontroliuoti", – pastebėjo gydytojas.

Kita liga visam gyvenimui – ŽIV, kuria užsikrečiama ne vien lytinių santykių metu: ir per kraują, serganti motina gali pagimdyti šiuo virusu užsikrėtusį kūdikį.

"Kalbant apie LPL, kuriomis sirgdamas žmogus jaučia tam tikrus simptomus, tai dažniausiai pasitaikančios ligos yra chlamidiozė, sifilis, gonorėja (gonokokinė infekcija). Sirgdamas kitomis dažnai pasitaikančiomis LPL žmogus jokių simptomų gali nejausti. Jokių požymių, jokių pasikeitimų tiek genitalijose, tiek kitur – tik atlikę tam tikrus tyrimus mes galime diagnozuoti infekciją", – pasak A.Šumilos, nežinodamas, kad serga, žmogus lengvai gali perduoti ligą kitam.

Algirdas Šumila. 

Kadangi besimptomės LPL formos labai paplitusios, gydytojai ragina pasinaudoti galimybe pasitikrinti dėl LPL profilaktiškai. Jie pabrėžia: laiku nustačius ligą, ir gydymas lengvesnis, ir nuo ligos kartais dar spėjama apsaugoti partnerį.

Šiais laikais atliekami integruoti tyrimai, padedantys diagnozuoti ne vieną, o keletą ligų. Taip diagnozuojamos ir įvairios LPL, ir krauju plintančios infekcijos. "Tai mažina stigmą: žmogui nereikia prašyti tyrimo konkrečiai dėl ŽIV ar sifilio. Be to, tai padeda nustatyti tokias ligas, apie kurias gydytojas galbūt visai nepagalvoja. Kartais tiriant dėl sifilio randamas ŽIV, ir panašiai, – pasak Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytojos infektologės profesorės Raimondos Matulionytės, tokių profilaktinių tyrimų nauda labai didelė. – Sakykim, pacientas, kuriantis vestuvinius planus, ateina išsitirti dėl seborėjinio dermatito, o atlikę tyrimą jam nustatome ŽIV infekciją. Nustačius ŽIV ankstyvoje stadijoje, laiku pradėjus vartoti vaistus gydymo prognozė yra labai gera, ir žmogus greitai grįžta į buvusį gyvenimą. O nežinodamas diagnozės jis užkrėstų kitus ir pats progresuojant ligai galbūt patektų į sudėtingą situaciją."

Kartais žmonės sako: jūs, gydytojau, per daug klausinėjate. Bet taip jau yra: mes turime daug ko paklausti, ir tie klausimai susiję su intymia sfera.

Pirminį tyrimą dėl ŽIV galima atlikti poliklinikose, šeimos medicinos centruose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose arba įsigijus greitąjį testą vaistinėje ar elektroninėje parduotuvėje. "Jeigu tokio testo atsakymas teigiamas – žinoma, jis nėra galutinis – reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis parašys siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Mes turime arba patvirtinti, arba atmesti tam tikras ligas, kurių laiku nenustačius laukia sunkūs padariniai", – sakė profesorė.

Gydytojas tampa patikėtiniu

Profilaktiškai pasitikrinti dėl LPL gydytojai kviečia abu partnerius, nes tokia patikra daug patikimesnė. "Dabar populiaru tyrimams naudoti šlapimą: greita, patogu, neinvazyvu. Tačiau kiekvienas tyrimas, net naujausi pagal PGR metodiką, turi patikimumo, jautrumo, specifiškumo ribas – nė vienas nėra patikimas 100 proc. Dėl to patikimiau yra atlikti keletą tyrimų. Ir jei pora planuoja lytinius santykius, atlikus maksimumą tyrimų bus daug patikimesni rezultatai, – vis dėlto, pasak A.Šumilos, ir tokiu atveju egzistuoja paklaida, nes gydytojas dažnai nežino, ką atėjęs pasitikrinti žmogus darė vakar ar prieš keletą dienų. – Yra tam tikras LPL inkubacinis laikotarpis. Šiandien atlikę tyrimus mes galbūt pasakysime, kad viskas yra gerai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žmogus galbūt turėjo nesaugių lytinių santykių vakar, po savaitės jo tyrimų rezultatai gali būti visiškai kitokie. Dėl to kartais būna, kad žmogus, kuriam nerandame jokios ligos, ateina po pusantro dviejų mėnesių ir sako: jūs mane blogai patikrinote. Tada vėl atliekame tyrimus ir randame LPL. Todėl mes klausinėjame, kada paskutinį kartą žmogus turėjo lytinių santykių, ar su nuolatiniu partneriu ar partnere, ir panašiai."

Gydytojas pabrėžė, kad tarp jo ir pacientų turi būti abipusis pasitikėjimas, kad pacientai nesiektų nuslėpti to, ką pasakyti galbūt nemalonu, tačiau tai svarbu diagnozuojant ligą. "Kartais žmonės man sako: jūs, gydytojau, per daug klausinėjate. Bet taip jau yra: mes turime daug ko paklausti, ir tie klausimai susiję su intymia sfera", – pastebėjo dermatovenerologas.

Pašnekovų žodžiais, pacientas turėtų matyti gydytoją kaip draugą, kuris nori padėti, ir neabejoti, kad bus laikomasi konfidencialumo principo, kad tai, ką pacientas patikėjo gydytojui, liks tik tarp jų. "Neretai atsitinka taip, kad gydytojas tampa didžiausiu patikėtiniu. Dažnai iš pradžių gydytojas tampa vieninteliu žmogumi, žinančiu, kad tas žmogus serga. Vėliau jis vienam, paskui kitam pasisako, ką padaryti tikrai verta. Juk ŽIV šiiuo metu tebėra liga visam gyvenimui, ir žmogui vienam pakelti tokią psichologinę naštą būtų labai sunku", – pastebėjo R.Matulionytė.

Raimonda Matulionytė.

Vis dėlto gydytoja atkreipė dėmesį, kad, laiku diagnozavus ŽIV ir geriant skirtus vaistus, gyvenimo kokybės ši liga nepablogina, žmogus nesuserga AIDS. "ŽIV gydymas šiandien yra pritaikomas prie paciento gyvenimo būdo, išskyrus tai, kad vaistus reikia gerti kiekvieną dieną. Tiesa, dabar jau atsiranda ilgo veikimo vaistų, kurie veiks mėnesį ar ilgiau", – pasak profesorės, išgyvenamumas sergant ŽIV šiandien yra toks pats kaip bendroje gyventojų populiacijoje.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje stebima tendencija, kad lytiniu keliu ŽIV užsikrečiama dažniau, nei vartojant švirkščiamuosius narkotikus.

Dažniausiai serga vyrai

Gydytojai pastebi: kartais žmonės labai klysta, vertindami asmenų, su kuriais leidžiasi į lytinius santykius, patikimumą ir sveikatą. "Kai pacientų klausiu, kaip jie nusprendė, kad partneris, nuo kurio jie užsikrėtė LPL, yra patikimas, man sako: jis taip solidžiai atrodė – vilkėjo kostiumą, kvepėjo gerais kvepalais. Arba: ji dirba vaikų darželyje, tai kaip galėtų sirgti LPL? Kitas vyriškis negalėjo patikėti, kad LPL užsikrėtė nuo medicinos darbuotojos, dirbančios operacinėje", – A.Šumila ragino kiekvieną seksualinį partnerį vertinti kaip galimai užsikrėtusį LPL, ŽIV, virusiniais hepatitais, o šiuo metu – ir COVID-19.

R.Matulionytės teigimu, moterys paprastai elgiasi atsakingiau, siekdamos išvengti LPL, kitų virusinių ligų, tačiau suserga ir jos. Kartais moterims koją pakiša per didelis pasitikėjimas partneriu. "Pagrindinė ŽIV rizikos grupė yra vyrai – vidutinis ŽIV užsikrėtęs pacientas yra 30–49 metų vyras. O moterys, per daug pasitikėdamos, kartais neįvertina rizikingo vyro elgesio ar praeities, pavyzdžiui, buvusio įkalinimo ar narkotikų vartojimo, galbūt jo buvusių rizikingų lytinių santykių, ir taip užsikrečia ŽIV", – profesorės žodžiais, Lietuvoje ŽIV dažnai nustatoma vėlai, kai vyras jau stipriai serga ŽIV, o moteriai kaip kontaktiniam asmeniui ši liga dažnai nustatoma atsitiktinai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų balandžio 1 d. Lietuvoje buvo 3 360 ŽIV užsikrėtusių asmenų. 80 proc. iš jų – vyrai, 20 proc. – moterys. Dažniausiai Lietuvoje ŽIV užsikrečiama vartojant švirkščiamuosius narkotikus – taip nuo epidemijos pradžios ŽIV užsikrėtė 60 proc. asmenų. "Tačiau pastaruosius dvejus metus Lietuvoje stebima tendencija, kad lytiniu keliu ŽIV užsikrečiama dažniau, nei vartojant švirkščiamuosius narkotikus. Skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Europos yra tas, kad Vakarų Europoje pagrindinė rizikos grupė yra vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais – ten ši grupė sudaro 40 proc. visų atvejų. Lietuvoje tais atvejais, kai ŽIV užsikrečiama lytinių santykių keliu, vyrauja heteroseksualūs santykiai", – palygino R.Matulionytė. Vis dėlto Lietuvos statistika šiuo atveju gali būti ne visai patikima, nes, kaip rodo apklausos, Rytų Europoje homoseksualūs santykiai neretai yra slepiami – apie 50 proc. homoseksualių asmenų apie tokius santykius nepasisako net savo artimiesiems.

Pastebima tendencija, kad Europoje ir pasaulyje LPL daugėja tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. "Tai pasakytina tiek apie sifilį, tiek apie hepatitus – ir hepatitą A, kuriuo anksčiau manyta, kad užsikrečiama per maistą", – teigė gydytoja infektologė.

Kita tendencija – statistika rodo, kad daug Lietuvos kaimyninių šalių sekso darbuotojų yra užsikrėtusios ŽIV, hepatitais, LPL. "Ir šiemet buvo keletas atvejų, kai ŽIV diagnozuota tolimųjų reisų vairuotojams, pasinaudojusiems tų darbuotojų paslaugomis. Be to, nustatyta, kad buvusiose sovietinio bloko šalyse sekso darbuotojos neretai vartoja narkotikus", – pasak profesorės, tokiu atveju tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo jų dar labiau išauga. Ji prisiminė atvejį, kai vaikinas pirmųjų lytinių santykių metu nuo prostitutės užsikrėtė ir sifiliu, ir ŽIV.

Gresia komplikacijos

Nors dažnu atveju sergant LPL žmogus nejaučia jokių simptomų, gydytojai išskiria tam tikrus šioms ligoms būdingus simptomus, kuriuos pajutus būtina kreiptis į gydytoją. "Vyrams – jei atsirado diskomfortas šlapinantis ar pasišlapinus, atsirado išskyrų, skausmai sėklidėse ar pilvo apačioje. Moterims – pagausėjo išskyros, pasikeitė jų spalva, atsirado skausmai pilvo apačioje ar nebūdingi skausmai, kurių negali paaiškinti, padidėjo kirkšnių limfmazgiai, atsirado bėrimai lyties organuose, išaugos, – A.Šumila užsiminė, kad pacientams su tokiais pačiais simptomais kartais diagnozuojami visiškai skirtingi susirgimai. – Pavyzdžiui, į mane neseniai kreipėsi du vyrai, kurie skundėsi tokiais pačiais simptomais: šlapinantis skauda. Tačiau jiems diagnozavome skirtingas ligas: vienam – gonorėja ir chlamidinė infekcija, kitam – auksinis stafilokokas."

Sergant ankstyvųjų stadijų ŽIV, žmogus dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau, bėgant laikui, šią ligą ima išduoti nusilpęs imunitetas. "Reikėtų atkreipti dėmesį, ar žmogus serga tokiomis ligomis, kurios rodytų nusilpusį imunitetą, net ir tokiomis kaip veido seborėjinis dermatitas, aktyviau pasireiškianti žvynelinė, du kartus per metus besikartojantis plaučių uždegimas, juostinė pūslelinė ir panašiai", – pasak R.Matulionytės, užsitęsus bet kuriai herpes infekcijai – lytinių organų ar veido – reikėtų pagalvoti apie galimus imuniteto sutrikimus ir nevengti ŽIV tyrimo.

Laiku dėl LPL nesikreipiant į gydytojus, gresia komplikacijos. "Kalbant apie chlamidijų infekciją, tai komplikacija, dėl kurios kiti gydytojai dažnai pacientą atsiunčia pas mus, tai yra Reiterio liga, kai dėl chlamidinės infekcijos gali būti pažeidžiama ne tik šlapimo ir lyties organų sistema, bet ir sąnariai, akys. Moterims dėl besikartojančios chlamidinės infekcijos gali grėsti nevaisingumo problemos. Lytinių organų karpas sukeliantys ŽPV tipai (16, 18 tipai) tiesiogiai siejami su gimdos kaklelio vėžiu. Kiti tipai taip pat tiesiogiai siejasi su didesne onkologinių susirgimų rizika. Tokių, kaip išangės, varpos, makšties ar gerklės vėžiais", – anot A.Šumilos, dėl to įvairios šalys deda pastangas, kad kuo didesnė populiacijos dalis būtų paskiepyta nuo dažnai besimptomio ir iš pirmo žvilgsnio visai nepavojingo ŽPV.

Kalbant apie ŽIV, nors sąlygos gydytis šį virusą Lietuvoje sudaromos, gydymas kompensuojamas, tik 50 proc. tų, kuriems nustatomas šis virusas, gydosi. Negeriant vaistų, vidutiniškai po 5–10 metų žmogus suserga paskutine ŽIV ligos stadija AIDS, arba įgytu imuniteto nepakankamumo sindromu.

Susirgus ja, optimistinių prognozių nėra. ULAC duomenimis, 70 proc. pacientų, kuriems nustatoma AIDS, pirmaisiais metais miršta. "Jie dažnai miršta dėl sunkių TBC formų, sunkių pneumonijų, o dabar matome, kad miršta ir nuo COVID-19", – pastebėjo R.Matulionytė.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad ŽIV ir COVID-19 šiek tiek panašūs: tiek daliai užsikrėtusiųjų COVID-19, tiek ŽIV (ankstyvoje stadijoje) pasireiškia panašūs į gripo simptomai. O šiuo metu ŽIV gydymui skirti vaistai yra viena iš eksperimentinių šakų, siekiant sukurti vaistus nuo COVID-19.

COVID-19 nustelbia LPL

Gydytojai ragino koronaviruso kontekste nepamiršti ŽIV ir LPL. "Dabar atrodo, kad ŽIV beveik niekas neserga, tačiau statistika iškalbinga. Dėl COVID-19 šiuo metu pasaulyje yra mirę apie 600 tūkst. žmonių, o vien 2018 m. dėl ŽIV mirė 770 tūkst. žmonių. Dažnai tai yra jauni žmonės, kurie išeina tyliai, – tačiau, pasak R.Matulionytės, niekas nekalba apie dėl ŽIV perkrautą sveikatos sistemą. – O kalbant apie sergamumo lygį, skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 12–13 mln. COVID-19 užsikrėtusių asmenų, 95 proc. iš jų yra pasveikę arba pasveiks. Užsikrėtusiųjų ŽIV yra 38 mln., ir ši liga lieka visam gyvenimui, o negydant šie žmonės greitai miršta. Taigi, ligos svarba nemažėja, tik COVID-19 kontekste gal šiek tiek nublanksta".

Gydytojai pripažino, kad karantino metu įtariant LPL pacientams patekti pas gydytojus buvo sudėtingiau – nuotolinės konsultacijos pasiteisino ne visada, o reikalingi tyrimai buvo atidedami.

Todėl neaišku, ar dėl to, kad nepateko pas gydytojus, ar dėl to, kad mažiau galimybių buvo leistis į rizikingus lytinius santykius, ar leidžiantis į juos buvo labiau saugojamasi, LPL karantino metu buvo diagnozuota mažiau nei paprastai. "Palyginkime: pernai balandžio mėnesį sifilio nustatyta penkiolika atvejų, šiemet tuo pačiu metu – vienas. Gegužės mėnesį pernai nustatyta dešimt sifilio atvejų, šiemet – keturi. Kalbant apie gonokokinę infekciją, pernai balandį nustatyti keturi jos atvejai, šiemet tuo pačiu laikotarpiu – nė vieno", – skaičiavo A.Šumila.

Pasiteiravus, koks patikimiausias būdas apsisaugoti nuo LPL, gydytojas pabrėžė: "Visų pirma rekomenduojame monogaminius lytinius santykius ir jų metu naudoti prezervatyvą. Visų lytinių santykių – genitalinių, analinių, oralinių. O patikimiausias būdas išvengti LPL yra susilaikymas nuo lytinių santykių."

Vis dėlto pasaulinės tendencijos verčia abejoti, ar susilaikymas išpopuliarės. Gydytojai pastebi, kad visame pasaulyje populiarėja vadinamasis chemseksas – lytiniai santykiai pavartojus tokias stimuliuojančias chemines medžiagas kaip amfetaminas ir pan. "Jos stimuliuoja lytinį potraukį, tuomet žmogus per parą gali patirti daug lytinių aktų. Stimuliantai rūpinimąsi apsaugos priemonėmis, baimę užsikrėsti nuslopina – manoma, kad chemsekso metu labai plinta ŽIV infekcija. Tai liečia daugiausia vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais", – sakė R.Matulionytė.

Populiari ir vadinamoji priešekspozicinė profilaktika – atvejai, kai žmogus, kurio partneris serga ŽIV, profilaktiškai vartoja vaistus, kad šia liga nesusirgtų. "Tai yra ŽIV infekcijai gydyti skirti vaistai, tik vietoj trijų vaistų vartojama dviejų vaistų kombinacija. Jos efektyvumas yra įrodytas tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, šiuos vaistus kartais vartoja ir heteroseksualios poros", – profesorės žodžiais, kai kurios šalys, tokios kaip Prancūzija, Nyderlandai vaistus, skiriamus priešekspozicinei profilaktikai, kompensuoja, tačiau Lietuvoje šie vaistai nekompensuojami.

Mitai, gaubiantys venerines ligas

Oraliniu būdu LPL neužsikrėsi.

Ne. LPL persiduoda tiek vaginalinių, tiek analinių, tiek oralinių santykių metu.

Pirmojo lytinio akto metu nepastosi ir LPL neužsikrėsi.

Ne. Tiek pastoti, tiek užsikrėsti LPL galima ir pirmojo lytinio akto metu.

Kontraceptiniai vaistai apsaugo ir nuo LPL.

Ne. Kontraceptiniai vaistai nuo LPL neapsaugo.

Vyresnio amžiaus žmonės neserga LPL.

Ne. Seksualiai aktyviausių žmonių amžiaus tarpsnis yra 18–35 metų, todėl šios amžiaus grupės asmenys dažniausiai serga LPL, tačiau užsikrėsti šiomis ligomis gali bet kokio amžiaus lytinių santykių turintis asmuo.

Apsiprausus iškart po lytinių santykių, LPL neužsikrėsi.

Ne. Nebent apsiprausiama vietoj lytinių santykių. Nutrauktas lytinis aktas taip pat neapsaugo nuo LPL.



NAUJAUSI KOMENTARAI

a

a portretas
vel suda mala

....

....  portretas
O kuo čia dėta meilė..?

...,jaunysteje kai perGULEDAVAU su nePAZYSTAMA MOTERIMI...

...,jaunysteje kai perGULEDAVAU su nePAZYSTAMA MOTERIMI... portretas
mane!!! APIMDAVO EGZISTENCINIS NERIMAS...,dazniausiai visiskai be PAGRINDO...,JAUNYSTES PRISIMINIMAI... TASKAS
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių