Alergiškiems žmonėms rūpesčių pridaro anksčiau nei įprastai pražydę augalai

Marijana Jasaitienė, Kristina Kanišauskaitė, Aistė Pileckytė

aprasčiausias peršalimas ar alergija? Tokį klausimą tenka spręsti ne vienam kamuojam alerginio rinito, vadinamo šienlige. Gamtininkai pranešė, kad ore jau sklando alergiškiems žmonėms pavojingos žiedadulkės. Nuo jų gelbsti tik vėjuotas ir drėgnas oras.

Ryte užpuola čiaudulys

„Jei nubudusi ryte nusičiaudėju apie penkiasdešimt kartų – pirmas ženklas, kad tai šienligė. Dėl visa pikta dar gerai nusiprausiu, bet jei ir tai negelbsti, ieškau vaistų“, – sakė su nerimu į itin anksti sprogstančius medžių pumpurus besidairanti žinoma atlikėja Rosita Čivilytė.

Nors alergija žiedadulkėms jai reiškiasi akių peršėjimu ir įkyria sloga, labiausiai dainininkė nuogąstauja dėl balso stygų, mat užklupus šienligei jos dažnai pabrinksta, todėl moteris nebegali dainuoti. Tada nelieka nieko kito kaip tik griebtis stiprių vaistų.

Išskirtinį balsą turinti dainininkė prisiminė, kad pirmą kartą vasaros sloga vadinama šienligė ją užklupo prieš keliolika metų viešint Olandijoje. Tuomet nei iš šio, nei iš to prapuolė balsas. Moteriai negelbėjo jokie vaistai, todėl dainuoti ji negalėjo kelias dienas.

Skambina dukrai pasiguosti

Šienligė R.Čivilytę dažniausiai užklumpa pavasarį ir vasarą. Moterį kankina nemalonūs pojūčiai: skauda galvą, kamuoja silpnumas, o išgėrusi vaistų nepasijunta geriau.

Klausimas, kaip šios ligos nesumaišyti su pavasariniu peršalimu, dainininkei neatrodo sunkus. R.Čivilytė sako, kad nuo šienligės nepakyla temperatūra, tačiau beveik visada kamuoja sloga.

„Mano dukrai taip pat aktuali ši bėda. Kai ji buvo penkerių, labai kentėjo, tačiau dabar ir jai kiek pagerėjo. Jei kuriai iš mudviejų pavasarį užsikemša nosis, skambiname viena kitai pasiguosti ir pasijuokti“, – šypsojosi atlikėja.

Moteris neslepia, kad jai ir vyresniajai dukrai tinkamiausias vėjuotas, lietingas ir drėgnas klimatas. Neretai medikai šienlige sergantiems žmonėms per patį augalų žydėjimą siūlo išvažiuoti prie jūros, kur vėjas žiedadulkes išsklaido. Tačiau R.Čivilytė dažniausiai pasikliauja vaistais. Žinoma, atlikėja tikino savo organizmą pažįstanti gerai, todėl jai pavyksta išvengti didelių nepatogumų.

„Nemanau, kad verta bėgti ieškoti palankesnio klimato. Vis tiek liga kur nors pričiups. Visada sakau: jei yra šienligė, gali būti ir alergija dulkėms, pelėsiams ar dar kam nors. Man regis, viena šienligė vaikšto retai. Ji eina drauge su kitais alergenais. Todėl būtina gerai pažinti savo organizmą ir konsultuotis su gydytoju“, – teigė R.Čivilytė.

Viliasi, kad ligą išaugs

Nerimaudama pavasario žiedų laukia ir kaunietė Asta Šarkūnienė, „Kotrynos“ parduotuvės vadovė. Moteris nežino, kodėl abu jos vaikai nuo mažų dienų serga šienlige. Justina buvo trejų, kai neperšalusią užklupo ilgai nepraeinanti sloga. Mergaitė be perstojo čiaudėjo, varvėjo nosis, ašarojo akys. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tai ne sloga, o alerginis rinitas. Ją Justinai sukelia žiedadulkės ir katės.

Šeima vengia viešėti ten, kur yra naminių gyvūnų, poilsiui renkasi regionus, kur mažiau žiedadulkių. Kartą net prie jūros negalėjo ilgai būti: Justiną ir jos brolį Domantą susargdino pražydę spygliuočiai.

Domantas šienlige susirgo būdamas aštuonerių. „Išsprogusių kačiukų ir lauko gėlių niekada neskiname ir namo nesinešame, o kambariniams augalams ir skintoms rožėms bei kitoms tradicinių puokščių gėlėms vaikai nealergiški“, – pasakojo A.Šarkūnienė. Ji pasidžiaugė, kad dabar, kai Justinai jau septyniolika, o Domantui keturiolika, vaikai serga daug lengviau. Gal ligą išaugs? „Žinau, kad ji sunkiai išgydoma, bet vaikams bręstant visko gali būti“, – vylėsi moteris.

Sklando jau tris savaites

Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros vedėja Ingrida Šaulienė tikino, kad jautrūs žiedadulkėms žmonės nuogąstauja ne be reikalo. Žiedadulkės ore sklando jau trečia savaitė. Nesvarbu, kad sninga ar pašąla, lazdynai ir alksniai jau žydi. Be to, nemažai žiedadulkių vėjas atneša iš aplinkinių šalių – Lenkijos ar Vokietijos. Todėl alergiški žmonės turėtų susirūpinti.

Gamtininkai nuolat specialiomis gaudyklėmis Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje matuoja žiedadulkių koncentraciją ore. Naujausius duomenis kas savaitę jie pateikia interneto svetainėje polleninfo.org.

„Žmonės dažnai vadovaujasi internete rastais žydėjimo kalendoriais, tačiau jie ne visada būna tikslūs. Dauguma sudaryti pagal poros metų duomenis ir gali tik apytikriai nurodyti, kada kuris augalas pradeda žydėti. O šiemet žiema buvo itin šilta, todėl dauguma augalų pražydo daug anksčiau nei paprastai. Pavyzdžiui, pagal daugelį kalendorių lazdynai žydi kovo pabaigoje, tačiau jų žiedadulkių jau seniai pilna“, – paaiškino I.Šaulienė.

Jautrūs ir maisto produktams

Alerginę slogą nuo paprastos atskirti labai sunku. Reikia atkreipti dėmesį į daugelį požymių. Alergiškiems žmonėms ne tik varva nosis – kartais dar peršti akis, niežti ausis“, – aiškino Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės alergologė Laura Stoškutė.

Ji priminė, kad žiedadulkėms alergiški žmonės dažnai jautriai reaguoja ir į tam tikrus maisto produktus. Kamuojamieji stiprios alergijos beržo žiedadulkėms paprastai negali valgyti obuolių, nes beržai ir obelys turi genetinių panašumų. Jautrūs ąžuolo žiedadulkėms negali gerti konjako, nes jis paprastai brandinamas ąžuolinėse statinėse. Prarijus šių produktų ima niežėti burnoje, staiga prasideda sloga, gali raižyti skrandį. Kai kuriuos išberia vos palietus obuolį ar kitą vaisių. Šie požymiai patikimiau nei varvanti nosis perspėja apie alergiją.

Švara gali pakenkti

Nors alergija dažnai paveldima, ji gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu.

„Alergija žiedadulkėms gali atsirasti nuo trejų ketverių metų. Ją numatyti labai sunku. Nors alergiškų tėvų vaikai serga dažniau, tai nėra neginčijamas rodiklis. Kartais netgi vienas iš identiškų dvynių serga šienlige, o kitas – ne“, – tikino. L.Stoškutė. Profilaktinių priemonių apsiginti nuo alergijos beveik nėra, bet mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad krūtimi žindomiems kūdikiams bet kokios rūšies alergija išsivysto daug rečiau.

Lietuvoje sergančių šienlige žmonių kasmet daugėja. To priežastis nustatyti sunku, bet specia-
listai įtaria, kad vis daugiau žmonių išsitiria ir išsiaiškina, kad juos kasmet kamuoja ne chroniška sloga, o jautrumas žiedadulkėms.

„Mūsų organizmą veikia vadinamasis vakarietiškas gyvenimo būdas. Namie laikomės idealios švaros, valgome sterilius maisto produktus. Organizmo imuninė sistema nesusiduria su bakterijomis ir ima atakuoti negyvas, bet kūnui svetimas daleles: žiedadulkes, dulkių erkių likučius, gyvūnų plaukus“, – paaiškino alergologė.