Pasipylė traumos

Vasara vaikų traumatologams ortopedams – pats darbų įkarštis. Kai tik orai pagerėja, pasipila traumos.

Pasak Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio, šiuo metų laiku pacientų skyriuje padaugėja ne procentais, o kartais.

"Dar nėra taip sausakimša, kad jau iki palangių", – pasiteiravus apie skyriaus užimtumą juokavo vedėjas.

Gydytojas patvirtino, kad įsibėgėjanti vasara jau pasijuto. Pacientų amžius – nuo nulio iki pilnametystės. Traumų pobūdis – pats įvairiausias, būdingas šiltajam metų laikotarpiui.

Žiemą traumų mažiau nei vasarą.

"Žiemą traumų mažiau nei vasarą. Kai būna šalta, seneliai ar tėvai vaikus šiltai apmuturiuoja, tad krisdami jie ne taip sunkiai susižaloja", – šmaikštavo vedėjas.

Jei šalmas taptų įpročiu

Dviračiai, paspirtukai, riedžiai, riedlentės, riedučiai – nuo šių transporto priemonių nukenčia daugelis vaikų, nepriklausomai nuo amžiaus. Nemažai jų patiria sunkesnes ar lengvesnes galvos traumas.

D.K.Sivickis tikina, kad daugelio traumų būtų galima išvengti, jei vaikai dėvėtų šalmus bei kitas apsaugos priemones. Kol kas šis įprotis pas mus sunkiai skinasi kelią.

Gydytojas pastebi, kad po truputį nešioti gražų šalmą tampa tam tikra mada, tad jis tikisi, jog su laiku užsidėti šalmą taps taip pat įprasta kaip važiuojant automobiliu prisisegti diržą.

Užsidėti šalmą rekomenduojama net ir važiuojantiesiems paspirtuku. Neseniai į ligoninę pateko penkiametis, galėjęs išvengti galvos traumos, jei būtų buvęs su šalmu.

Traumatologų pacientais dažnokai tampa ir riedlentininkai, šokinėjantys ant rampų. Jų traumos dažnai būna gana sunkios.

Kai kurie riedlentininkai darydami sudėtingus šuolius pasirūpina šalmais, tačiau kenčia ne tik galvos, ir ne tik vaikinai. Gydytojas paminėjo riedlente važinėjusią paauglę, patyrusią kojos traumas.

Neįvertina rizikos

"Batutai – mūsų darbdaviai", – šmaikštauja gydytojas, patvirtindamas, kad nemažai pacientų sulaukiama iš pietinėje miesto dalyje įsikūrusio batutų pramogų parko.

Ir ne tik iš ten, nes batutų šiltomis dienomis galima rasti daugelyje uostamiesčio vaikų pramogų vietų.

Šokinėjant ant batuto dažniausiai susižalojama, kai vienas vaikas užkrenta ant kito, ypač jei šalia atsiduria skirtingo amžiaus ir svorio pramogautojai. Traumų pobūdis įvairus – nuo stipresnio sumušimo iki kaulų lūžių.

Gydytojo manymu, dalies traumų ant batuto būtų galima išvengti, jei tėvai, palikę vaikus pramogauti, nenueitų tvarkyti savų reikalų, o liktų juos prižiūrėti.

Suaugusieji, manydami, kad aptvertoje teritorijoje vaikai jaučiasi saugūs, neįvertina visų galimų grėsmių. Mažieji susižeidžia ne tik griūdami vienas ant kito, bet ir atsitrenkę į metalines batuto konstrukcijas.

Kartais pasitaiko, kad batutas net neturi apsauginio tinklo, tad šokinėdamas vaikas atsiduria ant žemės. Tuomet ir patiriama trauma būna kur kas sunkesnė.

Romantika baigėsi trauma

Prasidėjus kepimo ant grotelių sezonui, Klaipėdos vaikų ligoninėje sulaukiama ir nukentėjusiųjų. Netoli besisukinėjantys vaikai daugiau ar mažiau apsidegina. Vėliau jiems tenka gydytis itin skausmingas nudegimo žaizdas. Apsaugoti nuo jų galėtų didesnė tėvų priežiūra.

Kartais nelaimę prišaukia ir romantiški poelgiai. Neseniai gana sunkiai nukentėjo paauglys, norėjęs pagąsdinti mergaitę ir įmesti ją į vandens telkinį.

Nešdamas mergaitę ant rankų, vaikinas slystelėjo – viskas baigėsi rimta bei sunkia blauzdos trauma – lūžiu ir sutrupintais kaulais. Paaugliui gydytis traumuotą koją dabar teks mažiausiai 3–4 mėnesius.

Vedėjas prognozuoja, kad labiau įšilus vandens telkiniams, pasipils dar kita pacientų kategorija – patyrusiųjų traumas per maudynes vandenyje. Vaikai traumas patiria ne tik nardydami ar šokinėdami, neretai – ir nuo vandenyje aptinkamų įvairių šiukšlių.

Pasak D.K.Sivickio, vasarą pacientų skyriuje padaugėja ne tik dėl aktyvaus poilsio gamtoje, bet ir todėl, kad į pajūrį suguža poilsiautojai iš visos Lietuvos.

Vienintelė vaikų ligoninė aptarnauja pacientus, atvežamus iš visų pajūrio kurortų ir Žemaitijos regiono.