Pedagogai neslepia, kad geriausia dovana pirmąjį spalio sekmadienį švenčiamos Mokytojo dienos proga jiems būtų esamų ir ypač buvusiųjų, anksčiau mokyklas baigusiųjų mokinių dėmesys.

Alvyda Daulenskienė, Vilniaus licėjaus biologijos mokytoja, viena iš penkių geriausiais pripažintų 2007-ųjų pedagogų, teigia, kad šios profesijos atstovui svarbiausia yra jaustis reikalingam ir neužmirštam.

„Su manimi turbūt sutiktų bet kuris mokytojas - didžiausias džiaugsmas yra jaustis reikalingam. Jausti dėmesį, kai tave prisimena ir senokai mokyklą baigę mokiniai", - mintimis apie pedagogų džiaugsmus dalijasi A. Daulenskienė.

Anot jos, buvusių mokinių skambutis ar apsilankymas Mokytojo dienos proga - labai malonus netikėtumas. „Net širdis suvirpa, kai buvęs mokinys prieina ir užkalbina tiesiog gatvėje. Štai visiškai neseniai troleibuse sutikau prieš šešerius metus mokyklą baigusią savo mokinę. Toks džiaugsmas, tarsi savo vaiką sutiktum", - šypsosi A. Daulenskienė.

Per 17 mokytojos darbo metų ji gyvenimo keliu išleido gausybę mokinių, bet ryšius palaiko tik su nedaugeliu - po aukštąsias ar profesines mokyklas pabirę mokiniai turi daug savų rūpesčių.

Tačiau bendrovės „Lintel" užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad nedaug žmonių norėtų palaikyti ryšius su savo buvusiais mokytojais.

Vos 15 proc. apklaustųjų teigia, kad mielai nudžiugintų savo buvusius ar esamus mokytojus skambučiu, jei žinotų jų kontaktus. 29 proc. sakė planuojantys pasveikinti mokytojus jų profesinės šventės proga.