Pripažinkime - dažnai nulydime žvilgsniu pro šalį einančius žmones, kurie šnekasi gestų kalba. Inga Ališkevičiūtė ir Justina Lukauskaitė studijuoja gestų kalbą Vilniaus kolegijoje, todėl ši ženklų kalba joms jau tapo įprastu dalyku, rašo „Studentų era".

Gestų kalbos vertėjai reikalingi

Greičiausiai pirmasis klausimas, kuris daugeliui iškyla sutikus šias studentes, yra kodėl jos pasirinko būtent šią studijų programą, juk studenčių šeimose nėra klausos sutrikimų turinčių žmonių. 

Inga juokauja: „Nebeįsivaizduoju gyvenimo be gestų kalbos - dabar galiu bendrauti ne tik su kurčiaisiais, bet ši kalba palengvina bendravimą ir su klausos sutrikimų neturinčiais žmonėmis - galiu pasakyti Justinai, ką nupirkti būdama kitoje parduotuvės pusėje".

Justina ir Inga - gestų kalbos antrakursės. „Gestų kalba nėra tarptautinė. Mes mokomės lietuvių gestų kalbos", - pabrėžia Justina.

Profesionalių gestų kalbos vertėjų diplomus jos gaus po dvejų metų (studijos trunka trejus metus). Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto prodekanas Valdemaras Šablinskas teigia, kad ši specialybė Lietuvoje yra dar labai jauna - kolegijoje ji dėstoma tik nuo 2002 metų, tačiau tik čia studentai gali gauti gestų kalbos vertėjo kvalifikaciją, o kvalifikuotų žmonių šioje srityje Lietuvoje tikrai trūksta.

Galimybės baigus studijas, anot V.Šablinsko, yra ganėtinai didelės: įgiję gestų kalbos vertėjo kvalifikaciją asmenys gali dirbti gestų kalbos vertėjais gestų kalbos vertėjų centruose, Lietuvos kurčiųjų draugijos įstaigose ir organizacijose, rajonų ir miestų socialinės globos skyriuose, įvairiose globos įstaigose, mokymo institucijose. Gestų kalbos vertėjų poreikis didelis - vertėjų centrai jau yra įkurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apskrityse.

V.Šablinskas sako, kad konkursas į šią specialybę niekada nebuvo didelis, tačiau ateina žmonės, tikrai norintys studijuoti būtent šią specialybę. Šiais metais norinčiųjų buvo 162, o atrinkti 29 kandidatai. Kandidatai į šią specialybę neturi jokių klausos sutrikimų, ir tik vienetai turi artimų žmonių, kalbančių gestų kalba.

Paskaitos vyksta gestų kalba

Būsimiems vertėjams yra dalykų, dėstomų tik gestų kalba: vertimo teorija, gestai, gestotyra. „Sunku persilaužti, ypač pirmosiomis dienomis, - choru sako Justina ir Inga. - Jau nuo pirmo kurso dalykai dėstomi gestų kalba, taigi pirmosios paskaitos buvo tikrai painios".

Sąvokos gestų kalboje formuojamos ne tik rankų judesiais, bet ir įvairiais garsais, mimika, žvilgsniu. Kartais ženklas būna tas pats, o garsas kitoks ir žodis įgauna visai kitokią reikšmę, taigi mokantis reikia būti labai atidiems. Paskaitų lankymas yra būtinas, nes kiekvieną dieną mokomasi naujų dalykų. Savarankiškai mokytis yra ganėtinai sunku, nes trūksta vadovėlių, o dauguma žodynų jau pasenę - gestų kalba nuolatos kinta.

„Gestų kalbą galima pavadinti kartų kalba. Vyresniesiems su jaunimu jau sunkoka susišnekėti, nes daug gestų pakitę", - teigia J. Lukauskaitė.

Paskaitos, dėstomos gestų kalba, vyksta kitaip nei įprastos. Paskaitas veda du dėstytojai - vienas iš dėstytojų yra kurčias, kitas - girdintis. Toks darbo modelis perimtas iš Skandinavijos. Ne visur Europoje kurtieji leidžia girdintiesiems mokyti gestų kalbos, nes dažniausiai girdintieji patys nepakankamai gerai ją moka. Tačiau Vilniaus kolegijos dėstytojas D.Montrimas teigia, kad girdinčiojo rolė paskaitos metu yra tik pagalbinė - jis išverčia į lietuvių kalbą tik labai sudėtingus terminus. Už bendravimą gestų kalba atsakingas kurčiasis dėstytojas.

Studijuoti sudėtinga, bet įdomu

Merginos neneigė, jog pasirinko sudėtingą specialybę. Lietuvių gestų kalba - tai ne lietuvių kalbos rodymas gestais, bet savarankiška kalba, turinti savo specifinę gramatinę raišką.

„Mokytis gestų kalbą tas pats, kaip mokytis užsienio kalbą. Todėl kurtieji vadinami dvikalbiais, nes moka ir gestų, ir lietuvių kalbas", - pasakoja būsimosios vertėjos.

Paskaitos studentams dėstomos moderniose auditorijose. Jų metu studentų darbas yra filmuojamas, po to kompiuteryje jie gali peržiūrėti, kokias klaidas padarė versdami tekstus.

„Besimokant kartais įskausta akys, nes nuolatos reikia sekti judesius, tačiau mokytis įdomu, nes paskaitų metu verčiame įvairiausius tekstus, net filmukus „Na, palauk", taigi gestų kalba turi sugebėti perteikti ne tik lietuvių kalbos sakinius, bet ir judesius, veiksmų eiliškumą".

Praktika studijuojant gestų kalbą yra labai svarbi. Ji atliekama kiekviename kurse du kartus per metus.

„Gestų kalbos vertėjai yra reikalingi kurtiesiems daugelyje sričių: tiek einant pas gydytojus, tiek teismuose, tiek vestuvėse ar krikštynose. Man atliekant praktiką gestų kalbos vertėja lydėjo kurčiuosius net į partijos susirinkimą",- pasakoja I.Ališkevičiūtė.

Kurtumas neužkrečiamas

Vertėjos tobulina gestų kalbos žinias ne tik paskaitų metu, bet ir namuose, važiuodamos autobusu, tačiau kitų žmonių reakcija vis dar stebina.

„Jeigu važiuojant autobusu kartojiesi paskaitoms skirtą medžiagą - gestikuliuoji - kad ir koks sausakimšas autobusas būtų, šalia tavęs neatsisėda nei vienas žmogus. Galbūt jie mano, kad kurtumas užkrečiama", - sako Justina.

„Tačiau kurtieji visada šiltai pasisveikina, jeigu juos užkalbini gatvėje. Jiems įdomu, kas esi, kur mokaisi, kur išmokai gestų kalbą. Girdintieji retai bendrauja taip šiltai", - priduria Inga.

Studijuodamos gestų kalbą merginos išmoko tramdyti emocijas: „Vertėjaudamos turime tarsi išnykti. Turi tapti „ponu nieku", kad netrukdytum bendrauti kurčiajam ir girdinčiajam. Mokomės vertimo etikos, ten griežtai nusakyta, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose, kaip rengtis, kaip ir kur stovėti, reaguoti", - pasakoja Inga. Merginos prisimena, kad kartais net ir labai supykus neprireikia ginčų, tiesiog gestais pasakai tai, ką nori, kol atslūgsta emocijos ir gali viską pergalvoti iš naujo.